Zablačiaus dvarelyje – praeities mūšio aidas ir šių dienų aktualijos (video +foto) (1)

Laisvės kovotojų žūties Zablačiaus dvarelyje (Pandėlio sen.) 75-osios metinės turėjo esminę intrigą: ar po tiek metų pavyks rasti žuvusių laisvės kovotojų kūnus, kurie stribų buvo sumesti po ledu į Skaistės ežerą. Šiandien jau nebeabejojama: tikimybė rasti ir garbingai palaidoti keturis žuvusius Laisvės kovotojus yra didžiulė. Tačiau šviesias minėjimo akimirkas stelbia šių dienų realijos: karo Ukrainoje šešėlis.

Pradėta detaliau tirti

Zablačiaus dvarelyje keturi laisvės kovotojai žuvo 1947-ųjų vasarį. Tai Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanai: Vladislovas Zemlickas (gim. 1919 m.), Petras Lauška (gim. 1920 m.) bei grupių vadai – Liudvikas Mikšys (gim. 1926 m.) ir Vilgelmas Milaknis (gim. 1916 m.). Antano Bliekos būrio laisvės kovotojų medžioklė truko gerą pusmetį. Ir rasti sovietams juos pavyko tik išdaviko dėka. Sovietinės „teisingumo“ sistemos pragaro ratus praėjo ir jų rėmėjai, dvarelyje įrengę slėptuvę: Emilija ir Konstantinas Zaborskai.

Nors partizanų atminimas įamžintas prieš penketą metų tipiniu atminimo ženklu, link jų žūties vietos veda ženklas, visgi apie šią tragediją žinoma dar per mažai. Ir šiemet pajudėjo ledai: imtasi detalių žuvusiųjų palaidojimų paieškų, pradeda atsišaukti jų artimieji, kurie su istorikais pasidalina žiniomis tiek apie laisvės kovotojus, tiek ir apie jų žūties bei palaidojimo aplinkybes.

Žuvusiems atminti

Tragedijos Zablačiaus dvarelyje atminimo renginiai pradėti šv. Mišiomis Čedasų bažnyčioje. Iš čia automobilių vilkstinė pažliugusiais kaimų keliais suko tolimo Zablačiaus dvarelio pusėn. Važiuojant kaimų keliukais tapo aišku, kodėl slėptuvei pasirinkta tokia vieta: čia labai atoku, toli nuo didesnių gyvenviečių. Šiandien dvarelio vietoje – medžiais apžėlusi kalva. Jos pašonėje – paminklas laisvės kovotojams. Šalia kurio jau išsirikiavę Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 50-osios pėstininkų kuopos kariai.

Pagerbti žuvusiųjų atminimo atvyko ir Biržų jaunieji šauliai, Pandėlio ateitininkai, tremtinių choras „Vėtrungė“, istorikai, rajono politikai. Aidi karių salvės, skirtos pagerbti žuvusius partizanus, jų rėmėjus – Zaborskų šeimą.

Minėjime plevėsuoja ne tik Lietuvos trispalvės, bet ir Ukrainos vėliava. Tai šiandieninių aktualjų ženklai. Ir kalbos: tiek politikų, tiek žuvusių partizanų artimųjų – ne apie abstrakčią tėvynės meilę, ne apie tuos tolimus laikus, kurių nė vienas iš susirinkusiųjų savo akimis nėra matęs. Kalbos apie šiandien. Kodėl aktualu ginti ir mylėti savo šalį. Kaip prisipažino vienas kalbėtojų, sąjūdietis Leonas Jankauskas, gal ir ilgos tos kalbos, bet skauda...

Žodžių į vatą nevyniojo ir Liudviko Mikšio, vieno iš keturių žuvusių laisvės kovotojų, sūnėnas Bolis Kemeklis. L. Mikšys buvo jo mamos Kazimieros brolis. O pats B. Kemeklis yra laisvės kovotojo, partizanų vado sūnus. Jo kalba trumpa, bet imli: jei ateis lemtingas laikas, ir dabartinis jaunimas turės pasirinkimą – arba išduoti, arba mirti. Tokį pasirinkimą turėjo ir žuvusieji.

Kunigas, Čedasų parapijos klebonas Virginijus Šimukėnas ragino nepamiršti savo istorijos pėdsakų ir tų, kurie savo tautai patarnavo gyvybės kaina. Žmonių prisiminimai tų dienų pėdsakus palieka ateičiai, vaikams, anūkams, todėl svarbu neleisti jų užlyginti laikui. Kunigas pabrėžė: laisvę iškovoti ne taip sunku, kiek sunku ją išlaikyti.

Daug gerų žinių

Apie Zablačiaus dvarelyje žuvusius partizanus, vos pajudinus paieškas ir suteikus joms viešumo, pradėjo kauptis žinių sniego lavina. Jų atminimo įamžinimu besirūpinanti E. Ir K. Zaborskų anūkė Vilija gali didžiuotis: jos sunkus darbas nepraėjo veltui. Renginyje dalyvavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Gintaras Vaičiūnas pasakojo, kad jau sėkmingai rengiamas ir šiemet dienos šviesą turėtų išvysti žemėlapis, kuriame sužymėti laisvės kovotojų veiklos ženklai bei palaidojimai Rokiškio rajone.

Panemunyje pokalbyje aptarti tolesni Zablačiaus dvare žuvusių laisvės kovotojų kūnų paieškos etapai. Nors kai kurie palaidojimai, tyrinėtojų prielaidomis, žinomi apie 90 proc. tikslumu, visgi vien entuziazmo juos rasti nepakaks, prireiks ir moderniausių archeologijos tyrimo metodų, tokių kaip georadarai. Tačiau tam, kad jais būtų galima tirti, reiks paruošti vietoves, kuriose bus ieškoma palaikų: išvalyti jas nuo menkaverčių krūmų ir panašių kliūčių.