Apie girtus vairuotojus, alkoblokus ir nemokamą transportą (0)

Dabar jis – sėkmingą pavežėjo verslą „prasukęs“ žmogus. Bevažiuojant apie pusantros valandos kartu, nuolat skamba telefonas ir pavežimo paslaugos prašo žmonės, norintys pakliūti tai į Vilnių, tai į Kauną, tai į Rygą ar Telšius... Dažnam tokių vyras atsako „jau užimtas“. Ir ne „dušmanas“ tas žmogus – sąžiningai išrašinėja sąskaitas, jeigu paprašai. Keista nebent tai, kad kartas nuo karto pypteli kažkoks prietaisėlis, dėl ko vairuotojas ima jam „atsiskaitinėti“ ir pūsti, įrodinėdamas nulines promiles.

Įsišnekame. Žinojau jį iš matymo ir anksčiau, bet ne itin maloniomis aplinkybėmis, tad kalba – ne apie tai. Paaiškėjo, kad Darius (sakykime, kad toks jo vardas, bet... iš tiesų jis ne toks) net du kartus baustas už vairavimą girtam. Vieną kartą atsipirko administracinio nusižengimo protokolo surašymu bei atimtomis teisėmis, kitą kartą – baudžiamąja byla. Iš tiesų bijau ir suklysti – kokios buvo tų bylų aplinkybės bei skirtos nuobaudos, tikriausiai ne viską žinau, o iš skuboto pasakojimo, vargu, ar įmanoma viską suprasti.

Paklausiu jo, ar nepabodo pūsti į tą triūbelę, kuri išdavinėja leidimą važiuoti toliau. Darius ir pasakoja, kad paskutinį kartą jam teisę vairuoti buvo atėmę ketveriems metams. Norėjo jis galėti vairuoti ir užsiimti sąžiningu verslu anksčiau – po trijų metų kreipėsi su prašymu į teismą dėl termino sutrumpino. Kartu turėjo išklausyti mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai, gauti medicinos pažymą. Visa tai – ne už dyką. Tada jau ėmėsi teises perlaikinėti. Pasak Dariaus, „Regitroje“ į perlaikančius dėl alkoholio vartojimo vairuotojus žiūrima daug griežčiau – menkai kas ne taip, pažiūri, dėl ko atimta teisė vairuoti, ir... „Ah, tai tu dėl alkoholio perlaikinėji... ateisi kitą kartą“, - sako dažnas pareigūnas. Tą teko girdėti ne tik iš Dariaus, bet ir keleto kitų. Dažnas jų turi ilgametį vairavimo stažą, gerus įgūdžius, bet va... mokėk pinigus ir perlaikinėk, pildydamas valstybės biudžetą už savo kažkada padarytas nesąmones.

Na, Dariui po trečio bandymo išlaikyti pasisekė. Sąlyga – įsirengti automobilyje alkobloką, t.y. antialkoholinį variklio užraktą.  Kainuoja tiek pats įtaisas, tiek jo montavimas. Kaip sakė Darius, jis alkobloką pirko naudotą. Šis kainavo 900 eurų. Sako, kad kažkur po dviejų metų nebebus leidžiama montuoti naudotų alkoblokų – tik naujus. Naujo įrenginio kaina gali siekti iki 1600 Eur su montavimu. Kaip manote, ar tai pasiekiama paprastam kaimo žmogeliui, kartkartėmis uždarbiaujančiam pas ūkininką? Tad va – tie kaimo pijokėliai prisiperka pigių mašiniukų už 100 eurų, nesusitvarko pirkimo dokumentų ir patyliukais kaimo keliukais važinėja be „teisių“ ir „paėmę“ taurelių tiek, kad ant kojų ir rankų pirštų nebesuskaičiuotum...

Beje, apie alkoblokus teko girdėti visokių nuomonių. Esą jie ne tik drausmina vairuotojus, bet ir trukdo vairuoti, kai ima reikalauti papūsti ne visai tinkamu momentu – posūkyje, lenkiant ar ten, kur prastesnis matomumas. Pirmiausia antialkoholinis variklio užraktas neleidžia užvesti automobilio tam, kuris viršija nustatytas „promiles“, deja, bet ir po to jis neduoda ramybės, reikšdamas pretenzijas visos kelionės metu – tai kas 20 minučių, tai kas valandą. Tikrina mat, ar automobilį vairuoja tikrai tas pats asmuo ir ar bevažiuodamas neprisigėrė. Jei vairuotojas nepaklausys kaprizingo matuoklio nurodymų, gali pradėti mirksėti automobilio šviesos, įspėjančios aplinkinius, kad automobilį vairuoja galimai neblaivus žmogus. Automobiliui sustojus, gali užgesti variklis ir užsikurti tik pakartotinai atlikus testą. Neatlikus keleto įpūtimų iš eilės, padėti galės tik specialistai – automobilis paprasčiausiai nebevažiuos...

Taigi, kas nori, tas stengiasi ir važiuoja. Nereikia pamiršti ir to, kad turintys problemų su alkoholio vartojimu dar turėtų investuoti į priklausomybės gydymą. Būdų yra įvairių, bet ne visi jie būna sėkmingi - įvairūs specialistai tai sąžiningai dirba, tai lupikauja ar burtininkauja. Tik apie tai – kita tema.

Kaip sakė pats problemų dėl alkoholio vartojimo prisidaręs Darius, dabar jam pavežėjo darbe daugiausiai rūpesčių kelia neblaivūs keleiviai. Dažnas toks nori apie nežinia ką kalbėtis, nurodinėja, kaip važiuoti, kur sustoti, galų gale neberanda piniginės ir dingsta kurioje nors laiptinėje. Gaudyk paskui vėją laukuose. Dažni klientai ir kaimų gyventojai, kuriems be nuosavo transporto ir teisių pasiekti parduotuvę bei visokiausias įstaigas mieste darosi problema, jeigu „keleivinė“ važiuoja du kartus per savaitę ir vis tiek – tik į vieną pusę. Susimeta keli kaimo gyventojai, sėda į tvarkingą, bet ne nuosavą, mašiniuką ir lekia apsipirkti miestan. Tarška barška bobulytės, aptarinėja pietus ir vakarienę, kaip nesudygo bulvės ir kad vakar diedas parėjo girtas...

Niekas negertų ir visi būtų laimingi? Tai kaži. Pasodinkit jūs už vairo 75 metų bobutę, kuriai dažnai širdis permuša ar galva sukasi... O jeigu dar neprižliebi – apskritai tragedija. Tad gal sukame link kitos temos – apie nemokamą transportą rajono gyventojams?

Tikėkimės, alkoblokas padės išsilaikyti nuo klaidų maloniam ir tvarkingam pavežėjui iš kito rajono, kuris padeda žmonėms ne tik į krautuvę nuvykti, bet ir į oro uostus, grįžti iš jų, pasiekti miestus kitame Lietuvos pakraštyje.