NUOMONĖ. Iš didelio rašto išeinam iš krašto (0)

Tai – liaudies posakis, kuris galioja, galiojo ir galios tol, kol pasaulis baigs beprotystes.

Mane suėmė pyktis, neapykanta, nusižeminimas, kai perskaičiau laikraštyje GR straipsnį „Ar valgysime naminių svirplių miltus?“.

Ar jau tiek nusigyvenome, kad pradėtume valgyti vabzdžius? Jeigu atsikeltų mūsų tėvai, seneliai, tai užgirdę vėl numirtų. Nejaugi mūsų Lietuvoje, o gal ir Europoje, trūksta natūralaus maisto, kad valgytume vabzdžius? Būtų gerai, kad Europos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nepritartų nesąmonėms nuodyti žmones.

Kaip keista, kai rašoma, jog vabzdžiai sumažina riebalų kiekį. Darosi juokinga, kaip vabzdys, svirplys, o gal tarakonas gali tai padaryti? Jeigu žmogus ieško lieso maisto, tai jo apstu – jautiena,  aviena, vištiena ir kita. Valgyk ir būsi sveikas, tuomet parduotuvėje nereikės nagrinėti etiketės su akiniais ar padidinamuoju stiklu, nes dažniausiai gamintojai rašo instrukcijas mažomis raidėmis ant spalvoto paviršiaus ir dar spalvotomis raidėmis. Tegul kitų žemynų ar šalių gyventojai valgo ką nori, bet tų vabzdžių miltų mums nesiūlo. Mums užtenka sveiko, kokybiško savo maisto, ar tu būsi alergiškas ar nealergiškas. Esu tikras, kad mes negalime lygintis su valstybėmis, turinčiomis savo papročius. Yra šalių, kurių gyventojai valgo šunis, kates ir sako, jog skanu, tačiau mes nesekime jų pavyzdžių, tegul jie valgo ką nori.

Tiesą sakant, juokinga, kai pagalvoji, kad ateityje ir pas mus gali atsirasti verslininkų, kurie su Europos pagalba, gaus paramą auginti vabzdžiams, svirpliams, o gal ir tarakonams, kaip liesam maistui.

B. A Repšys