Naujasis biudžetas: baimė dėl pajamų ir ginčai dėl rajono įvaizdžio (1)

Rajono savivaldybės tarybai vasario 26-ąją dieną teko istorinis uždavinys: patvirtinti pirmąjį karantininį rajono biudžetą. Nors jis tvirtinamas subalansuotas: pajamų planuojama tiek pat, kiek išlaidų, visgi baimių dėl pajamų rinkimo yra. Tą liudija ir pernykštė patirtis: kaip sakė rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Reda Dūdienė, negauta apie 900 tūkst. Eur pajamų. O šiemet suplanuota jų surinkti 1,2 mln daugiau nei pernai.

Rajoną išlaiko... jo gyventojai
Šiemetinis rajono biudžetas yra 35,120 mln Eur. Kaip sakė savivaldybės Finansų skyriaus vedėja R. Dūdienė, biudžetas yra subalansuotas: planuojamos išlaidos bus lygios pajamoms. Įdomu tai, kad biudžetas planuojamas 2,6 proc. didesnis, nei pernai.
Ar šį ambicingą planą pavyks įgyvendinti? Yra tam tikrų abejonių, mat jau pernai negauta apie 900 tūkst. Eur numatyto surinkti gyventojų pajamų mokesčio.
Aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyta, kas išlaiko rajoną. Ši našta tenka rajono dirbantiesiems. Gyventojų pajamų mokestis rajono biudžete sudaro 84 proc. įplaukų.

Autobusų parko klausimas
Diskusijos dėl rajono biudžeto buvo aštrios. Skaudamų klausimų būta daug. Vienas jų – Rokiškio autobusų parko situacija. Kad šis klausimas bus keliamas labai aštriai, rodė ir porai dienų iki rajono tarybos likus paskelbtas koalicijos „Už laisvę augti“ įrašas facebooke. Taip ir nutiko.
Ginčytasi dėl 80 tūkst. Eur, kuriuos savivaldybė ketina skirti parkui, kaip kompensaciją netekus pajamų dėl moksleivių pavėžėjimo. Mat moksleiviams mokantis nuotoliniu būdu, jie į mokyklas nevežami. Opozicija ginčijosi: jei moksleiviai į mokyklas nevežami, tai ir išlaidų nepatiriama. Esą autobusai stovi.
Jiems buvo paaiškinta: autobusai nestovi, mat moksleivių pavėžėjimas buvo priemiestiniais maršrutais, kuriais ir karantino metu važiuoja autbusai. Pastatyti jų į garažus negalima: mat savivaldybė privalo užtikrinti rajono gyventojams pavėžėjimo priemiestiniais maršrutais paslaugą. Taigi, autobusai važiuoja, tik kelevių juose mažiau.

Ugniagesiams automobilis
bus perkamas
Kitas nuolatinis opozicijos ir pozicijos susidūrimų objektas – rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos automobilių parko atnaujinimas.
Opozicija domėjosi, ar ir šiemet bus perkamas nors vienas naujesnis ugniagesių automobilis. „Rokiškio Sirena“ primena, kad prieš porą mėnesių naujesni Mercedes Benz markės ugniagesių automobiliai papildė Pandėlio ir Obelių ugniagesių komandų transporto parką. Dar prieš metus buvo nupirktos naujesnės gaisrinės mašinos Laibgalių ir Kamajų ugniagesiams.
Rajono meras Ramūnas Godeliauskas patvirtino: ir šiemet viena savivaldybės ugniagesių komanda sulauks naujesnės gaisrinės mašinos.

Priekaištai – ne tuo adresu?
Tačiau šie klausimai buvo tik nedidelis „apšilimas“ prieš pagrindinį ginčų objektą – 15 tūkst. Eur, skirtų rajono įvaizdžiui formuoti. Palyginus 15 tūkst. Eur su visu rajono biudžetu (daugiau nei 35 mln. Eur), atrodytų, kad suma labai neženkli.
Neženkli ji ir lyginant netgi su paprastos vidutinio dydžio įmonės įvaizdžio formavimo biudžetu. Juolab, kad kalbama apie visą rajoną.
Bėda yra dar ir ta, kad rajono įvaizdis kryptingai nėra formuojamas. Tik pačioje 2020 m. pabaigoje buvo sukurtas rajono savivaldybės skyrius, skirtas komunikacijai.
Pirmasis tikslingesnis bandymas kurti vieningą rajono įvaizdį buvo 2019 m., kai Rokiškis buvo Lietuvos kultūros sostine. Buvo sugalvoti logotipai, speciali jų knyga, sukurtas puslapis, viešinimo strategija. Tačiau pasibaigus kultūros sostinės renginiams, ta miesto reklamavimo kampanija taip pat pasibaigė.
Kita vertus, ar tik kultūra, istorija turi būti Rokiškio įvaizdžio svarbiausi akcentai? Tą klausimą kėlė Komunikacijos ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Irena Matelienė. Ji teigė, kad toks solidus, „sunkiasvoris“ miesto įvaizdis puikiai tinka vyresnei auditorijai. Bet kaip į mūsų miestą pritraukti jaunimą? Kaip jo požiūriu pozicionuoti Rokiškį?
„Mes gražūs patys sau“, – atvirai kalbėjo ji. I. Matelienė akcentavo, kad būtina imtis ir rajono ženklo kūrimo. Mat, kad ir koks gražus herbas bebūtų, ne visuomet jis tinka. Ir jo eksploatavimas bet kokiomis progomis yra nederamas. Todėl reikia kurti kitą ženklą. Taip pat siūlyta imti diskutuoti ir apie įvaizdžio kūrimo strategijas, darbus su tikslinėmis auditorijomis.
Tarybos narė Lina Meilutė-Datkūnienė akcentavo, kad Rokiškis kitų Lietuvos regionų gyventojams atrodo miestas... be veido. Ir netgi jo geografinė padėtis yra sunkiai nusakoma. „Kažkur prie Šiaulių“, – taip mano kai kurie šalies gyventojai, painiodami Rokiškį su Radviliškiu. Dijana Meškauskienė akcentavo ir kitą svarbų dalyką: jei jau buvo sukurtas Komunikacijos ir kultūros skyrius, tai reikia suteikti jam svertus tinkamai veikti.
Opozicijos atstovai prieštaravo siūlymui skirti rajono įvaizdžio formavimui 15 tūkst. Eur ir siūlė juos nukreipti Rokiškio pagrindinės mokyklos problemoms spręsti.
Valius Kazlauskas akcentavo, kad ne visai tinkamai buvo išnaudotos jau turimos priemonės, nebuvo darbų tęstinumo šia tema. Po posėdžio diskusijose jis apgailestavo, kad istorija ir kultūra jau nebesuprantmos kaip pagrindiniai rajono įvaizdžio akcentai.
Tarybos narys Irmantas Tarvydis, remdamasis pavyzdžiu, kaip Gačionių dvaro savininkas, norėdamas išsinuomoti šalia dvaro esantį ežerą, su niekuo negalėjo šiuo klausimu susikalbėti. Esą rajono savivaldybės specialistai nemoka net užsienio kalbų (įskaitant ir rusų). Tačiau pasigilinus detaliau paaiškėjo, kad ne rajono savivaldybė tuos ežerus nuomoja, ir jos specialistams netgi nebuvo suteikta galimybė šiuo klausimu pademonstruoti užsienio kalbų esamas ar nesamas žinias, mat minėtasis asmuo bendravo su kitų institucijų, o ne savivaldybės specialistais.
Emocingoje kalboje skirti lėšų Rokiškio pagrindinei mokyklai rajono tarybos narius agitavo ir neįgalią dukrą auginanti Daiva Laužadienė. Ji apeliavo, kad rajono tarybos nariai skirsto ne savo asmeninius pinigus, kad jie nesupranta, ką reiškia auginti neįgalų vaiką. Ir kad neįgalūs, bet talentingi vaikai taip pat gali reprezentuoti Rokiškį. Rajono tarybos kai kurie nariai išreiškė nuogastavimų, ar tik nebus taip, kad investavus į mokyklą, galop paaiškės, kad joje trūksta norinčiųjų mokytis.
Rajono meras R. Godeliauskas paaiškino, kad mokyklos bendruomenė nebus pamiršta. Kovo pradžioje turi pagaliau įvykti jos direktoriaus konkursas. Kol kas tapti mokyklos vadovu pretenduoja du asmenys. Tuomet, kai bus paskirtas direktorius, bus šaukiami susitikimai su mokyklos pedagogais, vaikų tėvais ir sprendžiamos opios problemos. Jis opozicijai priminė, kad 2019 m., kai ji turėjo visus svertus formuoti rajono biudžetą, šios mokyklos problemoms pinigų nebuvo skirta.
Prieš balsuojant, opozicija norėjo pertraukos, tačiau jos gauti nepavyko.
Paskelbus balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad biudžetas patvirtintas užtikrintai, 18 tarybos narių pritarimu.