Kraštietė Liveta Jasiūnaitė antrą kartą išrinkta geriausia metų lengvaatlete (1)

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) Tarybos sprendimu vienbalsiai geriausia metų lengvaatlete pripažinta Tokijo olimpinių žaidynių finalininkė, iš Rokiškio kilusi ieties metikė Liveta Jasiūnaitė.

„Kai svajoji realiai, tada ateina rezultatai“, – nusišypsojo ieties metikė Liveta Jasiūnaitė. Vasarą vykusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse lengvaatletė buvo viena iš vos keturių visos Lietuvos rinktinės sportininkų, kuriems pavyko užimti aukštesnę poziciją nei planuota – iš Rokiškio kilusi 27-erių kaunietė buvo septinta. Atrankoje ietininkė įrankį numetė 61,96 m (aštuntas rezultatas), o finale – 60,06 m.

Atvyko, sudalyvavo ir išvyko. L. Jasiūnaitė Tekančios Saulės šalyje neužsibuvo ir vienintelė iš Lietuvos lengvaatlečių komandos žaidynėse dalyvavo be adaptacinės stovyklos. Kone iki varžybų išvakarių Teresės Nekrošaitės auklėtinė svarbiausiam karjeros startui ruošėsi Kaune.

„Čia buvo mūsų geriausias sprendimas, kurį priėmėme su trenere. Toks noras galbūt labiau buvo iš mano pusės, o trenerė turbūt būtų prisitaikiusi ir palaikiusi bet kokiu atveju. Man labai svarbu emocijos. Jei prieš mėnesį atvyksti į olimpiadą, tai kiekvieną dieną atsikeli su mintimi, kad tuoj varžybos ir išsitaškai emocijomis. Viskas nauja, negali bendrauti kaip įprasta, išeiti su šeima. Likau Lietuvoje vien su ta mintimi, kad iki pat varžybų gyvensiu įprastu ritmu, rėžimu, neiššvaistysiu emocijų kur nereikia. Atvažiavau į varžybas, išsimiegojau ir dalyvavau. Tai pasiteisino“, – paaiškino L. Jasiūnaitė.

Vis dėlto net ir praėjus po žaidynių keliems mėnesiams sportininkei finalas Tokijuje kelia dviprasmiškus jausmus.

„Norėjosi aukštesnio rezultato, be to, finale nesijaučiau taip, kaip jaučiausi kvalifikacijoje. Man tai labai nepatiko, nes pasimečiau, kažko išsigandau. Negaliu sakyti, kad savęs nerealizavau, bet gal nepilnai. Norėčiau, kad tokia būsena, kokia buvo finale, ateityje nepasikartotų. Jei kovoji, tai kovok iki galo. Reikia nedvejoti, rizikuoti ir išeiti iš komforto ribų – to pritrūko ir dėl to gaila“, – paaiškino metikė.

Disko metikas Andrius Gudžius svajoja apie 70 metrų, ietininkas Edis Matusevičius – apie 100. Į kokį rezultatą taikosi L. Jasiūnaitė?

„Aš labai neatsiplėšiu nuo realybės. Mano tikslas kitų metų sezone – stabiliai mesti visose varžybose 64 metrus. Pasiekus tokį lygį, tokį rezultatą, galima tikėtis kokiame nors starte numesti pora metrų toliau. Tikslas 64, o tada gal dar porą metriukų, – nusijuokė L. Jasiūnaitė. – Suprantu ir Edį, ir Andrių, nes reikia svajoti ir turėti aukščiausią tikslą. Aš tokį irgi turiu, bet žengiu žingsnį po žingsnio, nes dideli lūkesčiai po nesėkmių labai sutrikdo. Kai svajoji realiai, tada ateina rezultatai.“

Geriausia metų Lietuvos lengvaatlete L. Jasiūnaitė išrinkta antrą kartą – šiuo titulu ji džiaugėsi ir 2018-aisiais.