Rokiškėno Donato Stukonio pasiektas Lietuvos lengvosios atletikos rekordas išsilaikė jau 37 metus (0)

Tada, 1985 m. birželio 20 d., Kaune rokiškėnas Donatas Stukonis pasiekė Lietuvos rutulio stūmimo rekordą, nustumdamas jį 21.10 metro. Šis rekordas jau laikosi 37 metus ir nejuda iš vietos. Buvęs lengvaatletis šių metų pavasarį išėjo į pensiją ir apie sportą į ilgas kalbas nesileido. Sakė, kad aktyviai sportavo tik 1974 – 1987 metų laikotarpiu, po to dalyvauja tik kasmetiniuose sporto veteranų susibūrimuose.

– Sakykite, kaip ir kuo gyvenate šiandien?

– Sporte buvau nuo 1974 metų iki 1987-ųjų. Pripažįstu, kad mano sportinė karjera nebuvo ilga – kiti sportuodavo ilgiau. Nebemačiau galimybių dar ką nors pasiekti ir nebesportavau. Šių metų kovo mėnesį išėjau į pensiją. Anksčiau dirbau mašinų gamykloje,  „Rokiškio sūryje“, Obeliuose. Dabar gyvenu ramiai - pažiūrinėju internetą, ką nors ūkyje pasikrapštau. Su sporto veteranais susibėgame kartą per metus, pasidaliname prisiminimais ir iš naujo išbandome jėgas.

– Prisiminkite laikus, kai pradėjote sportuoti. Kas paskatino?

– Tuo metu buvau 16 metų ir tuometinio Vilniaus politechnikumo antrame kurse. Man sportuoti ir išbandyti būtent rutulio stūmimą pasiūlė kūno kultūros dėstytojas ir lengvosios atletikos treneris Algis Kalinauskas. Buvau „dinamietis“, po to „nemunietis“.

– Kokias sporto šakas esate išbandęs? Ar tik rutulio stūmimą?

– Dar tebesimokydamas mokykloje, išbandžiau šaudymą.

– Kodėl būtent ši sporto šaka (rutulio stūmimas) buvo pasirinkta?

– Treneris pakvietė ir užsikabinau. Kitos sporto šakos nebesudomino.

– Rekordą pasiekėte 1985 metais, t. y. sovietmečiu. Kokia tuo metu buvo sistema sporte, kaip būdavo atrenkami sportininkai dalyvavimui varžybose?

– Negaliu palyginti, kadangi nesportavau Nepriklausomybės laikais.

– Kaip „anais“ laikais vykdavo treniruotės?

– Manau, viskas būdavo, kaip ir šiais laikais. Kas ten gali būti kitaip? Kiek kartų dalyvavau čempionatuose, nepamenu. Tarybų Sąjungos pirmenybėse pirmą kartą dalyvavau 1978 metais.

– Kaip manote, kas padėjo pasiekti rekordo?

– Sunku pasakyti, bet sporte atsitiktinumų nebūna, nebent atsitiktinai blogą rezultatą galima pasiekti. Manau, kiek buvau pasiruošęs, tiek nustūmiau.

– Ar prisimenate, kokie apėmė jausmai, pasiekus Lietuvos rekordą?

– Kažko ypatingo nepamenu. 1982 metais turėjau pasiekimą, nustumdamas rutulį 20,82 metro, todėl tai nebuvo mano didelis progresas. Pamenu tik tiek, kad tą dieną buvo sunkios oro sąlygos – lijo stiprus lietus. Stumiant rutulį, net sauso siūlo nebeliko. Manau, kad dėl blogo oro tuo metu ypač perspektyvus sportininkas Saulius Kleiza tada visai nieko nepastūmė.

– Kaip manote, kodėl iki šiol niekas Jūsų neaplenkė?

– Nieko nemanau. Taip jau būna, kad kai kurie rekordai ilgai užsilaiko - būna, kad atsiranda pajėgūs sportininkai, po to nebe ir tai visą laiką banguoja visą laiką. Nežinau, kodėl taip.

– Kaip dabar išlaikote ryšį su sportu?

– Paskutiniu metu kartą per metus susirenkame visi lengvosios atletikos veteranai, daugiausia metikai. Mūsų susitikimai paprastai vykdavo Aukštadvaryje (Trakų rajonas), o paskutinius kartus – privačiai pas vieną veteraną sportininką, gyvenantį Juodagalvių kaime, Ignalinos rajone. Vykstame ir į varžybas, ir pabūti kartu.

– Ar visi jūsų draugai žino, kad esate rekordininkas?

– Kodėl turėčiau tai jiems sakyti? Kas žino, tas žino.