Saugokitės siaučiančio skrandžio gripo: ypač pavojinga vaikams (0)

Visi, ne tik gripo, virusai aktyviausi tampa šaltuoju metų laiku. Medikai įspėja ir apie dažnai pamirštamas žarnyno infekcijas, liaudyje vadinamu skrandžio gripu. Kaip juo susergama ir ar įmanoma apsisaugoti, pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja, gydytoja Galina Zagrebnevienė.

 „Visi virusai daugiau plinta šaltuoju metų laiku. Pagal statistiką matome, kad ir žarnyno infekcijomis sergančiųjų padaugėja šaltuoju metų laiku“, – sako gydytoja-epidemiologė G. Zagrebnevienė.

Dažniausiai Lietuvoje yra registruojamos rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.

Žarnyno infekcijų pagrindiniai simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, karščiavimas.

„Šie virusai išsiskiria su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip patenka į aplinką ir į kito žmogaus organizmą patenka su maistu, per neplautas rankas, patenka per burną, – sako gydytoja.

– Virusai dauginasi žarnyne ir sukelia minėtus požymius. Virusai neplinta per orą ir įkvėpus žarnyno infekcija žmogus nesusirgs.“

Adenovirusai plinta nuo infekuoto žmogaus šiais būdais:

• per artimą sąlytį liečiant rankomis užterštus paviršius ar sveikinantis;
• per orą – kosėjant, čiaudint;
• virusais užterštomis (neplautomis) rankomis liečiant burną, nosį, akis.

Gydytoja-epidemiologė sako, kad rankų plovimas yra pagrindinė apsisaugojimo priemonė, kuri sumažina riziką užsikrėsti bet kokiomis užkrečiamosiomis ligomis.

„Ant neplautų rankų gali būti ir kitų įvairių virusų ir bakterijų, kurie gali sukelti ligas. Labai svarbu žmonėms, kurie turi kokių nors žarnyno negalavimų, tuo metu kitiems žmonėms negaminti maisto. Jei nepavyksta to išvengti, tai rankų higienai turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys“, – pataria G. Zagrebnevienė.

Rotavirusinė infekcija ypač plinta tarp vaikų, didžiausias sergamumas – iki 5 metų. Serga ir suaugę, tačiau lengviau.

„Suaugęs žmogus gali ir nepatirti ypatingų ligos požymių, tačiau su išmatomis irgi gali išskirti virusą ir jeigu žmogus nėra pratęs dažnai plauti rankas, tai gali būti kad virusas gali būti paplatintas ir tarp šeimos narių“, – sako gydytoja-epidemiologė.

Apsisaugoti nuo žarnyno virusų yra labai nelengva, mat viruso, kuris gali sukelti infekciją ir pasireiškia požymiais, reikia labai nedaug. „Viena kita dalelė, patekusi į vaiko organizmą, gali sutrikdyti jo sveikatą savaitei ar net ilgiau“, – įspėja G. Zagrebnevienė.

Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepijimai rotavirusine vakcina, tačiau ja skiepijami vaikai tik iki 6 mėnėsių. Nuo noro viruso specifinių apsisaugojimo priemonių nėra, todėl svarbiausia – švarus maistas ir vanduo, rankų plovimas.

ULAC atstovė pabrėžia, pajutus žarnyno infekcijos simptomus, nereikėtų užsiimti savigyda, o kreiptis į šeimos gydytoją.

Žmogus dėl vėmimo ir viduriavimo gali netekti daug skysčių, o tai gali būti rizikinga, todėl tam skirtą gydymą geriausiai skirs tik profesionalas.

Dėl žarnyno infekcijų galimos ir komplikacijos.

„Dehidratacija gali būti kelių laipsnių ir labai sunku numatyti, kada tai gali būti negrįžtama. Virusas gali patekti į kraują ir sukelti kitas, nenumatytas komplikacijas, kaip meningoencefalitas, tačiau tai yra labai reti atvejai“, – sako gydytoja-epidemiologė.

Pirmieji rotavirusų sukelto enterito (plonosios žarnos uždegimas) simptomai pasireiškia po 24-72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Rotavirusai santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4°-20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant. Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4-6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu-oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60° C. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose.

Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu.

Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų. Dažniausiai jie sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą. Priklausomai nuo tipo, adenovirusai gali sukelti ir kitas infekcijas: gastroenteritą (ypatingai vaikams), konjunktyvitą, cistitą ir kt.

Labiau linkę sirgti adenovirusine infekcija yra vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Būtent tokiems žmonėms šiais virusais gali būti infekuotos tonzilės, limfmazgiai, žarnynas be klinikinių ligos požymių. Virusus jie gali platinti ilgai.

Adenovirusai yra atsparūs dezinfekuojančioms priemonėms ir ilgą laiką gali išgyventi ant užterštų aplinkos paviršių, daiktų ar baseino vandenyje.

Užsikrėtimo virusais rizikai sumažinti rekomenduojama:

• Kuo dažniau plauti rankas. Suaugusieji turi padėti plauti rankas mažiems vaikams. Rankas rekomenduojama plauti:

prieš ir po valgio arba prieš tvarkant maistą;

pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;

po nosies pūtimo, kosėjimo ar čiaudėjimo;

po sąlyčio su gyvūnais / gyvūnų ekskrementais;

po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;

• prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;
• kai sugrįžtama namo iš lauko;
• be to, vaikų lopšeliuose-darželiuose vaikams plaunamos rankos ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą ir prieš išvykstant namo.

Tinkamai valyti patalpas:

Aplinkos valymas ir dezinfekcija – labai svarbūs, kad namų aplinkoje virusai neišplistų ir neužsikrėstų kiti šeimos nariai.

Namų aplinka nukenksminama (dezinfekuojama) šluostant, valant, skalbiant, virinant naudojant karštą vandenį, buitines valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.

Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai). Dažniausiai naudojami daiktai ir / ar rankomis liečiami paviršiai (pvz., durų rankenos, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai ir t.t.) turi būti valomi ne mažiau kaip du kartus per dieną arba nedelsiant esant vizualiam užteršimui.

 Nuolatiniam patalpų valymui, kai vaikų įstaigoje nėra viduriuojančių vaikų ir neužregistruotas protrūkis, pakanka naudoti šiltą vandenį ir neutralias buitines valymo priemones.

Protrūkio metu paviršiai valomi ir dezinfekuojami dažniau nei paprastai, rekomenduojama valyti kasdien pagal valymo grafiką. Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai).

Saugiai tvarkyti maistą pagal Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimus.

Kosint ar čiaudint prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės sulenkimą.

Neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis.

Vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju.

Susirgus pasilikti keletą dienų namuose, negaminti maisto kitiems.