Dainavimo scenoje vasaros stovyklai – penkeri metai (0)

Rokiškio choreografijos mokykla teikė projektą „Dainavimo scenoje vasaros stovykla“, finansuojamą iš Rokiškio rajono savivaldybės vaikų ir jaunimo socializacijos programos. Stovyklos vadovai – garso inžinierius Audrius Kublickas ir muzikos rašto ir solfedžio, estradinio dainavimo, vokalinio - instrumentinio ansamblio programų mokytoja Elinga Astrauskienė moko jaunimą vokalo, scenos judesio, savarankiško dainavimo scenoje, supažindina su koncertine scenos įranga. Jiems taip pat padėjo grupės „Pievos“įkūrėja ir vokalistė Virginija Skeirienė, choreografė Snieguolė Skardžiuvienė ir makiažo specialistė Edita Kumpauskaitė, kuri pati keturis metus dalyvavo stovykloje.

Žinios – akstinas veikti

Garso inžinierius Audrius Kublickas yra stovyklos idėjos autorius. Jis ėmėsi idėją įgyvendinti, matydamas, kiek talentingų ir perspektyvių vaikų neturi galimybės atskleisti savo gebėjimus,  gauti naudingos patirties, praktikos. Jis matė, kad žinių stokojama, rodos, elementariausiuose dalykuose: nežinomi techniniai niuansai, reikia mokyti netgi kaip laikyti rankose mikrofoną. „Atveža vaikus į festivalius, kuriuose yra rimta aparatūra, jie gauna mikrofoną, monitorius, skambesį, garsą ir pasimeta“, – kalbėjo A. Kublickas. Todėl jis nusprendė turimomis žiniomis ir patirtimi pasidalinti su jaunimu.  

Ne viskas ranka pasiekiama

2012 m. startavo pirmoji stovykla. Ji jokio specialaus finansavimo negavo. Idėja buvo įgyvendinta asmeininėmis A. Kublicko lėšomis. Stovykloje jam talkininkavo vokalo mokytoja Rasa Šakalienė. Organizatorius neslėpė: kirbėjo abejonė, ar tokio pobūdžio stovykla yra reikalinga jauniems žmonėms. Į atranką atėjo dešimt merginų, o iš jų buvo atrinktos aštuonios. ,,Padarėme programą, bet kur ją parodyti?“ – atviravo A. Kublickas. Jis įdėjo daug pastangų, kad stovykloje sukurta , programa būtų parodyta Joninių šventėje. Menka paslaptis, kad organizatorius susidūrė su sunkumais: renginių organizatoriai mėgsta laikytis senų tradicijų. Galiausiai, visgi tikslas buvo pasiektas ir vieta jaunosioms atlikėjoms Joninių programoje gauta. O kasmet stovyklos žinomumas augo ir kelias į sceną jauniesiems atlikėjams buvo vis lengvesnis.

Antraisiais metais buvo nuspręsta rašyti projektą stovyklai. „Tu negali, nes esi „garsistas“, – tokią nuostatą išgirdo A. Kublickas. Todėl projektas buvo rašytas R. Šakalienės vardu, kuri tapo pagrindine stovyklos vadove. „Trečiaisiais metais pasidarė labai įdomu“, – atviravo idėjos autorius, prasitaręs, kad atsirado asmuo, norėjęs užbėgti projektui už akių. Ketvirtais metais stovyklą bandyta „klonuoti“, kitaip sakant, tiesiog nukopijuoti, kas iššaukė pykčius. Tais pačiais metais eita pas buvusį Rokiškio kultūros centro vadovą Eriką Druskiną. Jis nerodė didelio noro padėti gyvuoti stovyklai, todėl Rokiškio choreografijos mokykla „priglaudė po savuoju stogu“. Tad vėl buvo parašytas projektas. Juoduopės gimnazija šiuo klausimu pagelbėti negalėjo, bet davė mokyklos patalpas ir aparatūrą.

Stovykla, kuri pulsuoja entuziazmu

Šiuo metu stovykloje – devynios merginos. A. Kublicko nuomone, tai idealus skaičius. „Pernai turėjome daug, net trylika, vaikų. O tiek – jau truputį per daug, nes laikas ribotas. Per dieną negali suspėti kokybiškai padirbėti su visais“, – kalbėjo A. Kublickas.

Jis mieliau rinktųsi mažesnę grupę sėkmingam darbui užtikrinti.

Jau ketvirtus metus stovykloje dalyvaujanti Aida Kuzmickaitė apie stovyklą sužinojo iš mokytojų ir dainuoti pradėjo ne viena, o duetu, kartu su Haroldu Meilumi, kas padėjo jaustis tvirčiau, o stovyklos metu įgyti puikios praktikos. Mergina džiaugiasi, turėdama galimybę mokytis girdėti ir suprasti aparatūros garsą, galėdama pasakyti, kiek ir kokio garso reikia monitoriuose sėkmingam dainos atlikimui.

Šioje stovykloje vien merginos. Visos jos labai skirtingos, todėl jų klausytis labai įdomu. Repeticijoje buvo dainuojama Džordanos Butkutės daina „Man patinka“, grupės Rondo „Laukų gėle“ ir Monikos Pundziūtės bei Vaido Baumilos „Dviese“. Stovyklos dalyvės scenoje jautėsi gerai, buvo matomas įdirbis, noras dainuoti ir tobulėti. Kiekviena jų nori lipti ant scenos ir atsikratyti jaudulio, o kad drąsa nedingtų, merginos nuolatos palaiko viena kitą.

„Jei yra noras, motyvacija – rezultatas pasiekimas. Jei nori dirbti – dirbi, o jei nenori, tai nieko ir nepadarysi“, – teigė A. Kublickas. Jis neslėpė: stovykla – ne vieta pasipelnyti: jos kaina itin maža – dvidešimt penki eurai. „Mes dirbame „iš idėjos“, nes kai tu turi žinių, nėra sunku pasidalinti jomis su kitais. Kodėl turi iš kitų imti didelį mokestį?“ – kalbėjo A. Kublickas.

„Ši idėja tarsi ir nėra ypatinga, bet kontekste duoda štai tokį stovyklos pobūdį, vaizdą“, – kalbėjo pedagogė Elinga Astrauskienė, kuri nori, kad jauni žmonės būtų potencialūs bei motyvuoti.