Būtent žvėriška kaitos sparta įtakoja visas industrijas: negana to, netrukus ir patys turėsime begales technologinių patobulinimų. Tuo yra įsitikinęs „Baltic Talents“ akademijos doc. dr. Nerijus Pačėsa. Sparti „cyper“ komponentų invazija sukurs labai dideles galimybes žmonėms ne tik gyvenimo gerinimo ar pailginimo prasme, bet ir intelektine.

Dirbtinė intucija

„Technologijos leidžia mažinti dydžius to, ką mes vadiname procesoriais, atminties talpyklomis. Po ketvirčio amžiaus telefonas gali būti kraujo kūnelio dydžio. Tai sunkiai suvokiama, tačiau tai tik parodo, kad daug technologiškai pažangių sprendimų galės labai lengvai būti įvestos į žmogaus organizmą bei tarnauti įvairioms funkcijoms. Tai sukurs daugybę bevielių jungčių, kas iš esmės sukurs naują dalyką – dirbtinę intuiciją“, – kalbėjo N.Pačėsa.

Anot docento, energetika jau dabar tampa ganėtinai išmani. Ateityje viskas bus dar labiau susieta su dirbtiniu intelektu. Štai, jei kalbėsime apie transportą, jau dabar matome, kad savaeigis transportas yra „ready to go“. Jį galima pradėti gaminti masiniu būdu.

Daugybės profesijų tiesiog nebeliks

 

 

„Tai veda prie to, kad visos savaeigės priemonės gali susikabėti,  susikomunikuoti su aplinkui esančiomis sistemomis, kurios iš esmės panaikina žmogiškojo faktoriaus būtinybę transporte. Jei kalbėsime toliau, robotikos proveržis juntamas visur. Jau turbūt esate girdėję, kad yra išbandytas sporto žurnalistas-robotas, kuris reportažą parengė per kelias sekundes, ir ne ką prasčiau nei žmogus. Ten, kur reikės apdoroti milžiniškus kiekius informacijos, reikės daug patirties, dirbtinis intelektas gali pasitarnauti. Jau daromos yra operacijos medicinoje, kurių metu atliekant preciziškus chirurginius veiksmus robotui nedreba rankos, nekyla dilemų, nes į jo procesorių yra sukeltos visos galimos baigtys, sprendimai ir pasekmės. Prie ko tai veda? Daugybės profesijų tiesiog nebeliks“, – tikino N.Pačėsa.

Robotikos svarba

Anot jo, teisė yra viena iš jų. „Teisėje turi žinoti daug precedentų, daugybę įstatymų ir sprendimų, vienam ar kitam teisminiam ginčui spręsti. Visa tai galima į sudėti roboto galvą, kuri turės visus absoliučiai sprendimus tokiam ginčui spręsti. Robotika padarys žvėrišką poveikį, keičiant mūsų gyvenimą, profesijas, keičiant tai, ko reikės žmonėms. Žiūrint dar plačiau, galima paminėti 3D spausdinimą, galima ir organus jau atspausdinti. Pirmosios atspausdintos kepenys yra testuojamos. 3D spausdinimo atsiradimas taip pat iš esmės keičia profesijas, kokių reikės žmonių. Negana to, išmanios medžiagos suteikia nesuvokiamas galimybes komunikacijai t.y. turėti išmanius sprendinius ant žmogaus kūno. Kur tai veda? Prie visiems žinomos humanoidės Sofijos, kuri lankėsi Lietuvoje ir yra dirbtinio intelekto pavyzdys, galintis protauti. Sekantis žingsnis yra tobulinti į ją įdėtą technologiją“, – pasakojo docentas.

Naujų darbų atėjimas į rinką

Anot pašnekovo, 2025 metais iš esmės kalbame ne tik apie dirbtinį intelektą, bet ir dirbtinę intuiciją. Kitaip sakant, prognozuoti žmogaus galimybes, kiek jos išaugs, yra neįmanoma. Sunku net suvokti. Sakoma, kad žmogaus potencialas išaugs milijardą kartų. Ar tai galima suvokti protu? Du kartai yra daug, dešimt karų yra daug... tai bus tada, kai daugelis dabartinių abiturientų bus pačiame jėgų žydėjime.

„Prognozuojama, kad daugybės šitų dalykų, kuriuos mes tradiciškai renkamės, nes tai darė mūsų tėvai, tai siūlo universitetai, tiesiog nebeveiks.  Yra prognozuojama, kas tais pačiais 2025 metais 70 proc. darbo rinkos sudarys darbai, kurie dabar neegzistuoja. Ką tai reiškia? Turime mokytis kažkokių gebėjimų, kurie leis prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Darvinas yra pasakęs, kad rūšys išnyko ne tos, kurios buvo silpnos, išnyko tos, kurios negalėjo prisitaikyti. Todėl čia svarbu yra išmokti prisitaikyti“, – kalbėjo N.Pačėsa.

Kompetencijų ugdymas

Yra esminių kompetencijų rinkinys, sudarytas Harvardo profesorių. Anot pašnekovo, nesvarbu, kokią profesiją pasirinksite, tačiau žemiau išvardytas kompetencijas privalu ugdyti kiekvienam, norinčiam būti konkurencingu darbo rinkoje ateityje. Kalbame apie tokias kompetencijas, kaip kritinis mąstymas ir problemų sprendimas, bendradarbiavimas ir lyderystė, prisitaikymas, tolerancija, veikti bet kokiomis sąlygomis, verslumas ir iniciatyvumas, efektyvi rašytinė ir žodinė komunikacija, informacijos paieška ir analizė ir sąmoningumas bei kompiuterinis raštingumas.