Šimtmečio minėjimo atgarsiai

 Visai neseniai kalbėjomės su drauge… Kiek bedirbtume, atrodo, kad tų darbų daugėja… Pokalbį baigėme jos mergaičių ištartais žodžiais „Mes norėtume, kad jūs dirbtumėte mažiau“. Ir tada atsirado mirtina tyla… „Jūs tik dirbat ir dirbat…“

Šventos Kalėdos ir Naujieji metai. Tai pačios linksmiausios ir garbingiausios šių metų šventės, būnančios tik savaitės laiko skirtumu. Tokių iškilmingų švenčių per metus labai ne daug, gal tik Šventos Vėlykos, o kitas šventes visi švenčia pagal

Streikuoti tampa madinga... Nes tai papračiausias būdas kažką gauti. Kaip mažam vaikui, griūti ant žemės ir trankyti kumštukais į žemę. Ar tai blogai, norėti kažko? Ne. Ar suaugusiųjų norų išreiškimas turėtų skirtis nuo vaikiškųjų? Taip. Aš ne prie&scar

Einu pirmuosius šimtmečio metus. Mokslas, medicina, maistas, darbas leido ir leidžia dar egzistuoti žemėje. Vaikystėje į namus tėtis parnešdavo „Ūkininko patarėją“. Be mokyklos iš vyresniųjų brolių ir seserų išmokau skaityti. Iki ašarų privedė Dariaus i

Feisbuko platybėse skrajoja laiškas mokytojams. Perskaičiau ir negaliu tylėti. Pabandysiu paaiškinti kodėl. Pirmiausia, kad tai labai nevykęs vertinys iš rusų kalbos. Antra, ar tikrai tie, kurie dalinasi tokiomis ar panašiomis žinutėmis, sulaukia tokių mokytojų klausimų i