Ūkininkai vėl pasiekė savo – vienybė iškovojo jiems palankesnes mokesčių reformas (0)

Vakar posėdžiavę Lietuvos Respublikos Seimo nariai pagaliau išsprendė ilgai šalies gyventojų kraują, mintis ir emocijas kaitinusius klausimus. Nuo kitų metų sausio 1-osios įsigalios nauji Nekilnojamojo turto (NT) ir gyventojų pajamų (GMP) mokesčiai. Būtent pastarieji sukėlė didelę audrą Lietuvos ūkininkų gretose, nes pirminiuose įstatymo projektuose buvo gausu, jų nuomone, jiems itin nepalankių punktų. Po ilgų derinimų parlamentarai įstatymo projektus pakoregavo, tad ar palaiminti pakeitimai ūkininkus džiugina?

Mokės visi

Seimas pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais: 20, 25 ir 32 proc. Pagal Vyriausybės projektą, 20 proc. bus apmokestintos didesnės nei 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82 tūkst. 900 eurų per metus) metinės apmokestinamosios pajamos (pelnas), 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138 tūkst. 200 eurų per metus) – 32 proc. 

Ne iš darbo santykių gaunant iki 12 VDU (virš 27 tūkst. 500 eurų) dydžio metines pajamas, joms bus taikomas 15 proc. tarifas.

Bus apmokestintos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, toliau apmokestinami ir dividendai.

Į bendrą pajamų sumą bus įtrauktos pajamos iš individualios veiklos – per metus joms viršijus 42 tūkst. 500 eurų bus taikomi anksčiau minėti trys progresiniai tarifai.

Iki 35 tūkst. eurų dydžio metinių apmokestinamųjų pajamų tarifas nesikeis – palaipsniui didės iki 15 proc., o nuo šios sumos iki 42,5 tūkst. eurų mokestis palaipsniui augs iki 20 proc. 

Metinėms individualios veiklos pajamoms neviršijant 20 tūkst. eurų, bus taikomas 15 proc. mokesčio kreditas.

Ūkininkų triumfas

Labiausiai GMP reformos laukė ūkininkai. Seimo posėdžių salėje ketvirtadienį balsavimą stebėjo gausus jų būrys, o dar daugiau atstovų rezultatų laukė aikštėje prie Seimo rūmų. Čia būriavosi ir penketas Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos (RRŪS) narių.  

Ūkininkų ryžtas kovoti už savo teises ir vėl davė teigiamų rezultatų: Seimas palaikė Kaimo reikalų komiteto siūlymą nustatyti atskirą nuo kitų pajamų progresinį apmokestinimą žemės ūkio veiklos pajamoms ir taikyti 15 arba 20 proc. GPM tarifą, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

RRŪS pirmininkas Mindaugas Petkevičius pasidžiaugė, kad buvo išgirstas jų prašymas ir įstatyme įrašytas atskiras, 4-as punktas, apibrėžiantis, jog ūkininkams apmokestinamos apmokestinamosios pajamos – pelnas.

„Nebėra žodžio lengvatos, tačiau įdėtas papildomas 4 punktas pačiame įstatyme, apibrėžiantis žemdirbių mokėjimą. Čia ir buvo ūkininkų siekiamybė, kuri įgyvendinta 100 proc., tad rezultatai tikrai džiugina“, – šypsojosi pirmininkas.

Patys parengė siūlymą

Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, bus apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą. Pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, bus apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Būtent tokį siūlymą parlamentarams teikė ir ūkininkų derybinė grupė prieš ir per įspėjamąjį mitingą birželio viduryje teigdama, kad „supranta valstybei kylančius iššūkius, jos poreikius ir nori prisidėti prie Lietuvos biudžeto papildymo. Bet indėlis sprendžiant šalies ekonomines problemas turi būtų lygus, kaip ir visų kitų verslų, neskaidant pagal veiklos rūšis ar į fizinius asmenis vykdančius veiklą ir juridinius. Norima prisidėti taip pat, kaip ir visi Lietuvos gyventojai – lygiomis proporcijomis nuo pajamų“.

Liko nepaliestų skaudulių

Nors šalies žemdirbių dar kartą pademonstruota vienybė vėl lėmė jiems palankius įstatymų pakeitimus, anot M. Petkevičiaus dar liko nepaliestų, tačiau taip pat labai aktualių klausimų. Pavyzdžiui, valstybinio sveikatos draudimo (VSD) SODRA mokesčiai: „Ūkininkams yra svarbu, kad būtų užskaitytas 2023-2025 m. jų darbo stažas, kuris dabar nėra priskaičiuotas. Kodėl? Todėl, kad neturėjo pelno – toks mums pateikiamas atsakymas. Bet jis ūkininkams nepatinka, nes kaip išeina – neva, nedirbo? O juk visus mokesčius mokėjo. Kol kas šita situacija nėra pajudinta ir yra vienas pagrindinių klausimų“.

Taip pat dar diskutuojama dėl ūkininkams keičiamų kelių mokesčių. RRŪS pirmininko teigimu, pirmadienį Seimas planuoja balsavimą šiuo klausimu, kuris, pagal dabartinį planą, ženkliai išaugintų kelių mokesčius žemdirbiams.

„Jau žinom, kad ir Rokiškio rajone bus apmokestinami kai kurie keliai. Tai reiškia, kad ūkininko išvažiavimas iš kiemo jau yra mokamas – neturėtų taip būti. Kai kam ir 10 kartų daugiau reikės mokėti, o per mėnesį susidarytų nežmoniškos sumos, jei kai kuriais atvejais mokėsime po 26 cnt už kilometražą. Man įdomu, kaip jiems kilo tokia mintis ir kokiais skaičiavimais tai pagrįsta?“, – su nuostaba veide kalbėjo M. Petkevičius laukdamas balsavimo už pateiktus šio kelių mokesčio projektus – kuris iš paruoštųjų bus pateiktas priimti Seime.

Nukėlė rudeniui

Tuo tarpu diskusija dėl ūkininkų statuso keitimo atidėta svarstyti rudenio Seimo sesijoje. Pašnekovo teigimu, šiuo klausimu išsamiai pasikalbėti reikia patiems šalies ūkininkams, mat yra įvairių nuomonių. Pasak M. Petkevičiaus, jei vienu ypu vyriausybė „pervestų“ šalies ūkininkus į UAB ar kitą juridinį vienetą ir patiems nereikėtų atlikti persiregistravimo procedūrų, gal būtų neblogas variantas. Tačiau jei leis rinktis ir kažkurioje vietoje vieniems atsiras privilegijos, kitiems – ne, gresia visiškas ūkininkų bendruomenės susiskaldymas.

O kol kas, atstovėję už save vienoje „kovoje“, ūkininkai sako stebintys situaciją ir vėl laukia: jei valdžia „paprašys“ dar kartą atvažiuoti į sostinę – važiuos, viskas priklausys nuo jų sprendimų ir veiksmų.