Raimonda Stankevičiūtė – Vilimienė: pirmiausia – nevyriausybininkė? (0)

Viename susitikime savivaldybėje, kur vyko šiokios tokios diskusijos, dėmesį patraukė man, kaip naujai žurnalistei Rokiškyje, dar nepažįstamo žmogaus pastabos. Pastebėjimai buvo aštrūs ir taiklūs. Priėjau ir paklausiau: „Ar jūs ne žurnalistė?“ Paaiškėjo, kad iš tiesų ryšio su žurnalistika esama. Raimonda Stankevičiūtė – Vilimienė daug metų darbavosi žurnalistikos sferoje, o dabar ji – Rokiškio rajono vietos veiklos grupės Strategijos administravimo vadovė, keleto kitų nevyriausybinių organizacijų narė, praeitą savaitę dar kartą išrinkta Rokiškio rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininke.

Apie tai, kaip šis žmogus sugeba savyje aprėpti tiek sričių – mūsų pokalbis.

„Šiandieninėje žurnalistikoje man per daug pokšėjimų fejerverkais ir per mažai analizės, per mažai nuomonių įvairovės, faktų palyginimo, - to, kas verčią mąstyti, drąsina reikštis, kuria piliečio geną. Šiandien žmonės užsivėrė nuo pasaulio socialiniuose burbuluose, bet žurnalistas turi rasti būdą padėti kurti aktyvią, informuotą, analizuojančią bendruomenę.“ – apie šių dienų žurnalistiką pastebėjo Žurnalistų sąjungos narė ir ilgametė laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ redaktorė.

- Kokias pareigas iki šiol esate užėmusi?

- Pagrindinis darbas, kuriam skiriu daugiausia laiko, kuris verčia nuolat žinoti, mokytis, aprėpti daug veiklos sričių, – tai Strategijos administravimo vadovės pareigos Rokiškio rajono vietos veiklos grupėje (VVG). Su vietos veiklos grupe esu nuo 2009 m. - iš pradžių kaip savivaldybės specialistė, kaip organizacijos savanorė, o po to - pirmininkė. 2010 m. apsigynėme strategiją, sulaukėme finansavimo biurui išlaikyti. Tada teko apsispręsti, ar noriu likti dirbti valstybės tarnyboje, ar rinktis vietos veiklos grupės projektą - laikiną, bet naują patirtį. Pasirinkau VVG. Taip visiškai įkritau į nevyriausybininkų lauką, kuriame subrendo patirtis bei žinojimas apie nevyriausybinių organizacijų sektorių.

Esu Rokiškio rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkė, prieš kelias dienas perrinkta dar vieneriems metams. Tai - visuomeninė veikla. Tarybai vadovauju nuo 2016 m.

- Šiuo metu atstovaujate rajono nevyriausybinėms organizacijoms. Apibūdinkite, kas tai yra – nevyriausybinė organizacija. Kas jai būdinga?

- Nevyriausybinės organizacijos yra vadinamos trečiuoju sektoriumi (pirmieji du – valdžia ir verslas). Sako, kad visuomenė yra tobula, jei visi trys sektoriai veikia pagarbios partnerystės viena kitai principu. Nevyriausybininkai – žmonės, kuriems yra nenumaldomas poreikis pasaulyje būti, gyventi visavertę dieną, kai yra laiko šeimai, darbui, ir tam, kas už asmeninio kiemo reikalų – bendruomenei. Bendruomenė teikia ugdymosi, bendrystės džiaugsmą, o nevyriausybininkas jai naudą teikia savo žiniomis, gebėjimais,– dažniausiai savanoriaudamas. Nevyriausybinių organizacijų yra įvairių: žmones gali jungti pomėgis, pavyzdžiui, teatras, rūpestis gyvūnais, o gali jungti strateginiai visuomenės tikslai – pavyzdžiui, į kaimišką vietos veiklos grupę jungiasi norintys veikti tvaraus kaimo politikos lauke. Pati esu narė keleto nevyriausybinių organizacijų – jau minėjau VVG, taip pat istorinės atminties organizacijos „Tyzenhauzų paveldas“, kultūros – „Rokiškio teatras“, socialinės krypties - „Mano artelė“. Esu išrinkta vadovauti „Suk į kaimą“ asociacijai, savanoriauju organizacijoje, kuriančioje maršrutus po Rokiškio kraštą „Savas Rokiškis“.

- Esate ir Rokiškio rajono vietos veiklos grupės darbuotoja. Kokios yra jūsų pareigos šioje organizacijoje?

- Kaip jau minėjau, esu Strategijos administravimo vadovė, koordinuoju, kad pagrindinis VVG projektas „Rokiškio kaimo strategija 2014-2020“ būtų sėkmingai įgyvendintas. Ši strategija jau antroji, kuriai vadovauju. Jos įgyvendinimo pabaiga yra 2025 m. rugpjūtis. Lygiagrečiai nuo ateinančių metų pradėsime kurti naujo laikotarpio strategiją. Jai vadovaus dabartinė Vietos veiklos grupės pirmininkė Milda Ulevičienė.

- Ilgą laiką vadovavote Vietos veiklos grupei. Kas pasikeitė, kad nebesate šiose pareigose?

- Pirmininke buvau 10 metų, iki 2021-ųjų. Vietos veiklos grupė per dvi savo strategijas į rajoną pritraukė: apie 2,8 mln. Eur, ir 2,5 mln. Eur. Organizacijoje yra 114 narių. Pasikeisti nieko nepasikeitė – artėja naujos strategijos kūrimas. Šiam procesui reikia vadovauti nuo pat pradžių. Milda tam pasiryžo ir todėl VVG nariai ją išsirinko pirmininke. Kai jau nesu VVG pirmasis žmogus, organizacijos veidas, turiu daugiau laisvės veikti, galiu būti tikra nevyriausybininke, o ne skrupulingai diplomatišku žmogumi. Nebereikia nuolat sukti galvą, kad „nepereitum kam kelio“, dėl ko gali strigti organizacijos reikalai.

- Ką Vietos veiklos grupė turi bendro su nevyriausybinėmis organizacijomis?

- Vietos veiklos grupė yra nevyriausybinė organizacija. Pagal savo prigimtį – ji yra skėtinė organizacija, jungianti teritorijos įvairių sričių (verslo, valdžios ir NVO) narius, pasišovusius „iš apačios“ kurti ir ginti darnaus kaimo perspektyvą.

- Kokie darbo nevyriausybinėse organizacijose bei VVG ypatumai?

- Esminis bruožas – ne asmeninė nauda, bet pasiekiamas asmeninis džiaugsmas per sėkmingai įgyvendinamą organizacijos idėją. Kiekvienos organizacijos idėja – įstatuose ji vadinama misija – organizacijos nariui turi patikti. Misija nariai turi tikėti, kaip turi tikėti ir tuo, kad be jų asmeninio prisidėjimo ta misija nebus įgyvendinta. Tai kažkoks aukštesnis gerovės supratimas. Labai gražiai jubiliejaus proga tikinčiųjų bendruomenė pagerbė Rokiškio Gyvojo Rožinio vadovę Onutę Seibutienę – jos gyvenimo pavyzdys puikiai atskleidžia pagrindinę nevyriausybininkų lygtį: kai dalinimasis tampa nuolatiniu dauginimu. Ši moteris ilgus metus telkė Rožinio bendraminčius, organizavo jų šventes, kepė pyragus, siuvo tautinius kostiumus, pynė vainikus. Ir todėl šiandien jai lenkiasi, jai dėkoja, jos jubiliejumi džiaugiasi daugybė žmonių, patyrusių dėmesį, rūpestį, artumą. Dar vienas labai gražus Romo Kundelio pavyzdys, taip pat šių metų jubiliejinio sukaktuvininko. Jo kultinis veiklos baras - krepšinis. Dešimtmečius skaičiuoja R.Kundelio įkurta „Mažų miestelių krepšinio lyga“, o neįgaliųjų sporto organizacija „Saulės rankos“ ugdo Europos ir pasaulio įvairių sporto šakų geriausiuosius. Norisi pasakoti apie Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro, jaunimo organizacijų sąjungos „Apvalus stalas“, Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros-paramos fondo kelių dešimtmečių indėlį į rajono kultūrą, jaunų žmonių ugdymąsi, apie bendruomenines organizacijas, apie daugybę kitų nevyriausybinių organizacijų, apie altruistiškus jų vadovus ir juos supančius aktyvius žmones.

- Kiek dabar Rokiškio rajone yra nevyriausybinių organizacijų?

- 2021 – ųjų metų savivaldybės nevyriausybinių organizacijų registrui apie save informaciją pateikė 72 organizacijos. Manau, kad realiai rajone yra apie 100 organizacijų. Nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovai prašo nevyriausybininkų pateikti duomenis bendram registrui, bet tai neprivaloma, todėl kai kas į prašymą nereaguoja, kitų gal net nepakvietėme, nes apie juos nežinome. Yra ir tokių, kurios šiuo metu svarsto apie likvidavimąsi. Tai daugiausia „kovido“ pasekmė, kai gyvenimas buvo sustingęs.

- Kaip kalbėjome anksčiau, planuojama vis daugiau savivaldybės funkcijų atiduoti nevyriausybininkams. Kaip manote, kodėl tai reikalinga? Kas iš to išloš?

- 2021-2030 m. nacionalinio pažangos plano, kurį tvirtino, redagavo kelios Vyriausybės, vienas iš rodiklių yra iki 2030 metų nevyriausybinėms organizacijoms perduoti 30 proc. savivaldybių viešųjų paslaugų. Išloš paslaugų gavėjai – savivaldybės žmonės. Paslaugos bus įvairesnės, arčiau žmonių. Institucinė paslauga yra apaugusi biurokratiniu antstatu, tuo tarpu nevyriausybininkai yra lankstesni, jų pirmasis veiklos motyvas yra - įdomu, ir tik paskesnis – kiek už tai mokės?

Kodėl toks pažangos rodiklis atsirado, suprantu taip: pirmiausia todėl, kad tas pats asmuo (šiuo atvejus savivaldybė ir jos įkurtos institucijos) užsakovu ir vykdytoju būti negali, nes neefektyvi kontrolė. Antra, į šiandieninę sistemą per mažai įsitraukia pilietinė visuomenė, sistema nepritraukia energijos. Skatinti savivaldybes paslaugų teikimą perduoti nevyriausybininkams pirmoji iniciatyvos ėmėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Daro tai pyrago principu, - skirdama didesnį finansavimą, tiems vaikų ar senjorų dienos centrams, kurie kuriami nevyriausybinių organizacijų, o ne tiems, kurie kuriami savivaldybės institucijų.

Savivaldybėje paslaugų perdavimo procesui turime ruoštis. Reikia, kad būtų pasirengę nevyriausybininkai: vieniems trūksta kompetencijų, kitiems - bazės, o kai kam gal tereikia padrąsinimo. Turime pradėti tartis, norėtume turėti perduotinų paslaugų sąrašą, reikėtų ir finansinio fondo – mokymuisi, pilotiniams projektams, kurie suformuotų praktikas ir patirtis.

- Kokie, Jūsų manymu, projektai yra labiausiai vykę ir turi tęstinumą, pasibaigus projekto vykdymo laikui?

- Šio laikotarpio strategija labiausiai buvo orientuota į darbo vietų kūrimą – tai viltis žmonėms kaime turėti darbą, pajamas ir tiesiog gyventi. Privataus verslo projektų finansuota 19, dar 3 laukia sutarčių. Šių projektų tęstinumu sunku abejoti, nes verslininkai savo idėją iš dalies finansavo patys. Po strategijos bus daug dirbtuvėlių – automobilių remonto, buitinės technikos, sodo-daržo technikos. Plėtojasi apgyvendinimo paslauga. Nakvynių galimybės leis kurtis ir kitiems verslams, nes reikės maitinimo, reikės užimtumo.

Labai smagios viešųjų projektų iniciatyvos – Kamajų bendruomenė turėjo progą atidaryti modernią kun. Antano Strazdo istorinę ekspoziciją – intriguojančią, gyvą, Ugniagesių savanorių draugijos projektas  - teikti kaminų valymo, gesintuvų užpildymo paslaugas, - jau pelnė Lietuvos kaimo tinklo Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimą. Turėtų rasti atgarsį bendradarbiavimo projektai, kai kelios organizacijos susijungia ir mato bendrą naudą kartu įgyvendindami projektinę idėją. Tokius projektus inicijavo Kriaunų parapija (plečia teritorinio turizmo paslaugas) ir VšĮ „Baltas ekranas“ (per kino žanrą kurs teritorinę trauką). Šie projektai yra „Sumanių kaimų“ užuomazga. „Sumanūs kaimai“ bus naujojo strateginio laikotarpio „vinis“.

- Kiek projektų – socialinių verslų per visą laiką buvo pradėta vykdyti Rokiškio rajone? Kiek tebevykdoma?

- Su socialiniais verslais Rokiškio rajone esame pirmeiviai. Nevyriausybininkai – ypač noriu paminėti dvi pirmąsias bendruomenes, Kriaunų ir Kairelių, patikėjo neišbandyta galimybe ir jai ryžosi. Projektai avansu sulaukė savivaldybės pasitikėjimo mandato ir finansinio palaikymo. Nors Vakarų Europoje kas 10 darbo vieta sukuriama socialiniame versle, Lietuvos rajonuose – tai vis dar skamba avantiūriškai. Šiuo metu socialinį verslą pradėjo jau trys nevyriausybinės organizacijos, vienas projektas dar laukia starto pradžios, du - yra vertinimo etape. Nevyriausybinių organizacijų verslo idėjos yra susijusios su paslaugomis – turizmo, laisvalaikio, vaikų užimtumo, neformalaus švietimo.

- Kadangi daug metų dirbote žurnaliste bei laikraščio redaktore, galbūt ir dabar dar kyla minčių ką nors parašyti laikraščiams ar kitiems leidiniams?

- Prisimenu studijų laikų posakį: jeigu gali nerašyti, tai – nerašyk. Aš galiu nerašyti, bet noriu daug pasakoti. Apie Gireišius, Struvės geodezinio lanko punktą, kaip mokslo paminklą, saugomą UNESCO. Mes jį turime rajone, tai dešimties Europos valstybių jungtis. Apie Mykolą Riomerį, valstybės teisės kūrėją, pasaulio mokslininką, apie plejadą ryškių valstybininkų, Lietuvos kultūros formuotojų, giliai istorijoje įspaudusių pėdą. Iš to poreikio kilo projektų idėjos – valstybininkų kalendorius, o dabar apie juos leidžiame gatvės tentų – plakatų seriją, buvo sukurti laisvės kovų, dvarų ir piligrimų maršrutai. Jaučiu norą pasakoti apie per 30 pastarųjų metų įvairiose svarbiose atsakingose pareigose dirbusius, didelę patirtį turinčius ir didelį autoritetą Rokiškyje pelniusius buvusius vadovus: Zitą Kapušinskienę (vadovavo Pirminiam asmens sveikatos priežiūros centrui, yra vaikų gydytoja), Augutį Kriukelį (buvo Sporto centro vadovas), Vilhelmą Jasiulionį (buvo Apylinkės teismo pirmininkas), urėdą Rimantą Kapušinską, prekybos organizatorių Praną Blažį ir kitus. Jie sukako pensinio amžiaus, pasitraukė į užtarnautą poilsį, bet turi kompetencijas, gilų supratimą apie savo profesinę sritį, jų išmintis, įžvalgos, patarimai yra tokie pat aktualūs, bet medijose jų veidų nebematome. Retoriškai klausiu kodėl?

- Ką manote apie šiuolaikinę žurnalistiką?

- Kaip jau sakiau, pasigendu žmonių. Kad matytume pilnesnį Lietuvos, Rokiškio vaizdą – veidų turi būti daug, turi persipinti įvairių kartų patirtys, tai suteiktų gylio supratimui. Šiandieninėje žurnalistikoje man per daug pokšėjimų fejerverkais ir per mažai analizės, per mažai nuomonių įvairovės, faktų palyginimo, - to, kas verčią mąstyti, drąsina reikštis, kuria piliečio geną. Šiandien žmonės užsivėrė nuo pasaulio socialiniuose burbuluose, bet žurnalistas turi rasti būdą padėti kurti aktyvią, informuotą, analizuojančią bendruomenę. Esu Lietuvos žurnalistų sąjungos narė ir man rūpi, kad profesijos reitingas imtų kilti, bet... prisipažinsiu, kad pati dėl to nieko nedarau. Teisintis būtų banalu... Gal kai prikaupsiu dar daugiau patirties, noro pasakoti, gal tada...

- Ar dalyvaujate politikoje? Jeigu taip, kurią pusę – kairę, dešinę ar kurią nors nepriskiriamą prie šių – palaikote?

- Visą sąmoningą savo gyvenimą dalyvauju politikoje – buvau Sąjūdyje, buvau žurnalistikoje, kai kūrėme Visuomenės informavimo įstatymą, Žurnalisto ir leidėjo etikos kodeksą, dabar esu aktyviai įsitraukusi į nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką, LEADER programos ateities gaires. Kalbant apie politines partijas – kaip ir mano sutuoktinis Egidijus, buvau Tvarkos ir teisingumo partijos narė. Išstojau, kai partija dar kartą paskelbė persitvarkanti ir susijungianti su A.Zuoko ir A.Paulausko liberalais.

Partijos, nors jos ir nebrandžios, nors jų reitingai yra pasiekę grindjuosčių žemumas, bet jos yra kur kas patikimesnis modelis, nei prieš rinkimus gimstantys laikini sąrašai. Partijų brandumui reikia laiko, reikia geros žurnalistikos, reikia aštrios, bet pagarbios visuomenės – tai skamba, kaip pasaka be galo...

Ką pasirinksiu? Per Prezidento rinkimus buvau aktyvi Arvydo Juozaičio rėmėja. Panašu, kad į politiką jis nebelinkęs grįžti, vėl atsidėjo mokslui ir kūrybai. Esu aktyvi, todėl rinksiuosi tarp partijų, kurios siekia, kad Lietuva būtų, kad lietuvių tautos svarbiausia pasaulio vieta būtų čia (ne mistinėje globalioje erdvėje). Rinksiuosi tarp partijų, kurios saugo lietuvių kalbą, vertybe ir atsakomybe laiko Lietuvos pilietybę, kurios ant vienų svarstyklių nesudeda šeimos ir individo reikalo, kurios siekia, kad valdžia savo kadenciją naudotų, ne siūlydama kentėti ketverius metus, bet stengdamasi suprasti ir subalansuoti visuomenės viltis ir poreikius.

- Kaip manote, ar ilgam dar užteks parako?

- Kai pagaliau suaugau, pripažinau, jog ne pati parako įpilu, pati galiu tik skirtą laiką užpildyti turiniu. Kasdien pasimeldžiu, kad kelias būtų teisingas.