Rokiškio rajono abiturientai susirūpinę: ateityje išleistuves švęsime be atestatų? (1)

Ne viena Rokiškio rajono mokykla išleistuves švęs liepos 13 dieną, penktadienį. Būtų naivu tikėti nelaiminga skaičiaus ir savaitės dienos kombinacija, tačiau pasipiktinimų banga ūžia likus kelioms dienoms iki šventės. „Negausime brandos atestatų?“ – piktinosi abiturientai, laukiantys paskutiniųjų egzaminų rezultatų. Laimei, Nacionalinis egzaminų centras (NEC) paskutiniuosius valstybinių brandos egzaminų – istorijos, geografijos, chemijos – rezultatus paskelbė anksčiau nei planuota – liepos 11 dienos rytą, nors buvo tikėtasi, kad reiks laukti ketvirtadienio. Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos abiturientai dėl to nesibaimino, nes jau trečius metus išleistuves švenčia be atestatų teikimo ceremonijos. Darosi įdomu, ar ši nauja tendencija pasieks kitas mokyklas ir ką apie atestatų teikimo ceremonijos atsisakymą mano Rokiškio rajono gimnazijų vadovai bei abiturientai?

Išleistuvių šventėje – negausios abiturientų gretos

Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos direktorės Dianos Guzienė pastebėjo – su kasmet išleistuvėse dalyvauja vis mažiau mokinių: vieniems to nebereikia, kiti – išskuba darbuotis į užsienį. „Daug dalykų galima padaryti elektroniniu būdu, todėl jie šia galimybe pasinaudoja.“ – kalbėjo D. Guzienė. – Mūsų kultūroje yra per daug pompastikos, sureikšminami kasdieniai dalykai, o juk viskas yra kur kas paprasčiau. Kartais atrodo, kad šventes darome ne dėl savęs, o dėl kitų: lenktyniaujame, siekiame prestižo.“

Atestatų teikimo ceremonija nebus naikinama, jei to nenorės abiturientai

„Išleistuvės – mokyklos baigimo šventė, todėl visai nesvarbu, ar abiturientas gavo atestatą, ar ne. Ši šventė – paskutinis pasibūvimas kartu, o atestato įteikimo ceremonija – tik formalumas. Manau, kad tiek išleistuvės, tiek atestatų gavimas – dvi skirtingos šventės, kurios gali egzistuoti viena be kitos. Kol kas šie du dalykai tarpusavyje dera, tačiau netolimoje ateityje kažkurio iš jų gali nebebūti. Vis dėlto, svarbiausia atsižvelgti į mokinius – jeigu abiturientams reikia atestatų teikimo ceremonijos, niekas to iš jų neatims.“ – kalbėjo D. Guzienė.

Viskas keičiasi, todėl pokyčių bijoti nereikia

„Viskas keičiasi – natūraliai dėliojasi naujos tradicijos. Svarbiausia, kad abiturientai jaustųsi gerai, o mokykla žadintų teigiamas emocijas. Šventės formatas priklauso nuo jų pačių. Atsižvelgiant į abiturientų norus ir aplinkybes, svarbu rasti kompromisą, kuris visiems tiktų.“ – kalbėjo Kamajų Antano Strazdo gimnazijos direktorė Loreta Grochauskienė.

Juodupės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas Audronė Rekertienė pasiryžusi ieškoti logiško sprendimo: „Mūsų gimnazija išleistuves švęs jau tradicija tapusią liepos 14 dieną, šeštadienį. Norime, kad tėvams, draugams, artimiesiems būtų patogu ir jie nevaržomai galėtų ateiti pasveikinti mokyklą pabaigusių abiturientų. Tą pačia dieną švenčiame dvi šventes: pirmoji – oficialioji atestatų įteikimo ceremonija, o antroji – neformalus pasibuvimas su tėvais, mokytojais, klasės draugais. Manau, į viską reikia žiūrėti žmogiškai ir neužkirsti abiturientams kelio – visada galima kažką keisti, jei yra poreikis.“ – kalbėjo A. Rekertienė.

Rokiškio rajono gimnazijų direktorės sutartinai patvirtino – svarbu atsižvelgti į abiturientų nuomonę. Smalsumas bus patenkintas – jie mielai pasidalino savo atvira ir tvirta nuomone.

EVELINA JASIULIONYTĖ

„Šiemet NEC itin glumina savo sprendimais, egzaminų užduotimis ir vertinimais, todėl toks vėlyvas paskutiniųjų rezultatų paslelbimas manęs nebestebina. Tik kyla klausimas, o kam reikalinga visa ta ceremonija, kasmet švenčiama prie mūsų dvaro, kam reikia tos pompastikos? Ar visas ištaigingumas ne tam, kad užlipę laipteliais išdidžiai atsiimtume per dvylika vargo metų ,,užgyventą“ popierėlį? Juk galime tiesiog susirinkti į vieną vietą ir mokyklos pabaigtuves atšvęsti be viso to.

Nepasitenkinimas NEC palaipsniui vis augo, su kiekvienu egzaminu išlįsdavo nemalonumų, tad kam dar pykdyti moksleivius ir dūsauti, jog jaunimas šiais laikais viskuo nepatenkintas? Mes juk jauni, impulsyvūs ir užsiplieskiantys greitai kaip degtukai, todėl nenuostabu, jog nusivylimo bangų nuolat talžoma didelė dalis baigusiųjų ir šiemet pasuks į užsienio platybes. NEC žinojo, kada Lietuvos abiturientai planuoja savo išleistuves, tai kam taip nuvėlinti visą procesą?

Belieka tik viltis, jog kitąmet (labiau tikėtina, kad po penketo metų) mūsų šalies moksleivių likimo kortas maišanti ir dalijanti organizacija ims dirbti atmerktomis akimis ir ištempusi ausis pagaliau išgirs, ką šitiek laiko mėgina pasakyti Lietuvos ateities kartos. Sėkmės visiems, baigusiems šį ilgą kelią ir žengiantiems tolyn!“

AKVILĖ ANDRIŪNAITĖ

„Mano nuomone, atestatų įteikimas išleistuvių dieną yra tarsi būtinybė. Nepaisant to, kad rezultatus dabar galime sužinoti nuotoliniu būdu, išleistuvių dieną gauti kažką „apčiuopiamo“ vis tiek norisi. Tai primena, jog 12 metų vargome ne šiaip sau. Atestatas, atsiimtas po išleistuvių, netenka prasmės, nes šventinė nuotaika jau yra išgaravusi, o atestatas tampa tik dar vienu „popiergaliu“ mūsų stalčiuose.“

MARTYNA ŠUTAITĖ

„Išleistuvės – atestatų įteikimo šventė. Mano manymu, savarankiškas atestatų atsiėmimas atima išleistuvių prasmę. Daugelyje Lietuvos mokyklų nebeleidžiama paskutinį išleistuvių vakarą švęsti mokykloje, todėl atestatų ceremonijos naikinimas būtų dar vienas liūdnas sprendimas. Abiturientai išleistuves prisimintų ne kaip gražiausią dieną, reiškiančią naują gyvenimo etapą, o kaip eilinę dieną.“

DOVILĖ PUPEIKYTĖ

„Išleistuvių pagrindinis akcentas yra atestatų įteikimo ceremonija. Norėtųsi, kad egzaminų rezultatus sužinotume anksčiau, nes, mano nuomone, be atestatų nėra ir šventės. Aš esu senesnių pažiūrų, todėl tikiuosi, kad per mūsų išleistuves rankose laikysime tai, dėl ko vargome 12 metų. Išleistuvių ceremonija tuo ir ypatinga.“