Patys elgdamiesi netinkamai, kitų vairuotojų nepamokysime (0)

Turbūt daugeliui vairuotojų pažįstama tokia situacija, kai dėl kitų klaidos tenka greitai reaguoti bei priimti reikiamus sprendimus tam, kad būtų išvengta eismo įvykio. Taip neretai nutinka ir lenkimo metu, kai vairuotojas mato, jog jį lenkiantis automobilis nespės saugiai grįžti į savo eismo juostą. Tokiu atveju būtina sumažinti greitį ir taip išvengti pavojingos situacijos.

Kartais dėl kito vairuotojo klaidos, arba kitaip tariant neapskaičiuotų jo galimybių, siekiant išvengti susidūrimo, gali tekti pasitraukti į dešinįjį šoną. O kartais – net ir sustoti.

„Noriu atkreipti dėmesį, jog lenkiamo automobilio vairuotojas neturi būti pasyvus stebėtojas, o veikiau atvirkščiai. Jis gali savo aktyviais veiksmais padėti išvengti eismo įvykio, jeigu lenkiantysis vairuotojas padarė klaidą. Pavyzdžiui, sumažinti greitį ar pasitraukti arčiau dešiniojo krašto. Gebėjimas laiku ir greitai imtis veiksmų dėl kitų eismo dalyvių klaidų – brandaus vairuotojo požymis“, – mano „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentės dr. Lauros Šeibokaitės, tyrimai rodo, kad saugus elgesys kelyje yra susijęs su vairuotojų požiūriu į tai, kas vyksta vairuojant. Neretai jie elgiasi netinkamai, neteisingai interpretuodami kito vairuotojo elgesio motyvus. Pavyzdžiui,  kuomet vairuotojas lenkimą suvokia kaip lenktyniavimą ar įžūlų siekį būti pirmesnis kitų sąskaita, pirma jo reakcija gali būti noras veltis į rungtynes ir nenusileisti.

„Intensyvaus eismo sąlygomis padidėja tikimybė patekti į keblią situaciją ir priimti staigius sprendimus. Būtinybė reaguoti žaibiškai kelyje yra potencialiai pavojinga, nes ji reikalauja ne tik labai greitos reakcijos, bet ir gebėjimo priimti sprendimą per trumpą laiką įvertinant visas alternatyvas ir išsirenkant parankiausią iš jų. Reikėtų prisiminti, kad nesaugiu savo elgesiu kitų vairuotojų tinkamai elgtis kelyje neišmokysime, o atvirkščiai – tik padidinsime šansą patys nukentėti. Saugumą kelyje būtų lengviau užtikrinti, jei vairuotojai laikytųsi nuostatos: „jei galiu, padėsiu tau važiuoti saugiau“, – sako L. Šeibokaitė.

Taigi, vairuotojai turi būti pasiruošę kelyje padėti vienas kitam. Ir ne tik dėl to, jog būtų išvengta pavojingų situacijų, bet ir dėl to, kad eismas vyktų sklandžiau. Pavyzdžiui, prasilenkiant transporto priemonėms, važiuojančioms priešingos krypties eismo juostomis, kartais sunku tą padaryti dėl per siauro kelio. Neretai prasilenkti nesustojus – neįmanoma. Tokiu atveju su kitu vairuotoju reikia užmegzti akių kontaktą arba rankų gestais susitarti, kas važiuos pirmas.

„Yra nemažai tokių kelių, kurių plotis nėra pakankamas, jog pavyktų saugiai prasilenkti nesumažinus greičio. Todėl reikia būti pasiruošus net sustoti, jeigu manote, kad neišsiteksite kelyje. Aplinkos stebėjimas, tinkamas greitis, savo gebėjimų įvertinimas bei tinkama komunikacija su kitais eismo dalyviais padės jums saugiai jaustis tokiose situacijose“, – teigia S. Šuminas.