Karių savanorių viešnagė Obeliuose: apie kario kuprinę, duoną ir patalą (0)

Obelių gimnazijos dešimtokai Vasario 16-osios proga leidžia laikraštį „Per Obelius - į pasaulį“. Lietuvos valstybingumo istorija neatsiejama nuo jos gynėjų. 1918-20 m. jauną valstybę nuo gausių priešų pajėgų gynė kariai savanoriai. Lygiai taip pat ir šiandieninės Krašto apsaugos savanorių pajėgos savo istoriją skaičiuoja nuo 1991 m. sausio įvykių: savanoriai ginti tėvynės atėjo sunkiausią valandą. Todėl nenuostabu, kad artėjant Vasario 16-ajai gimnazistų laukiamais svečiais tapo Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios lengvosios pėstininkų kuopos kariai savanoriai, įsikūrę Rokiškyje.

Sudomino net triukšmingiausius
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-ojoje kuopoje tarnauja mūsų rajono kariai savanoriai - mūsų kaimynai, pažįstami, šeimų nariai. Dauguma jų tarnybą tėvynei derina su darbu ar studijomis.
Į Obelių gimnaziją pabendrauti su jos moksleiviais: dešimtokais ir aštuntokais atvyko 506-osios kuopos kuopininkas vyresnysis seržantas Ramūnas Lavinskas ir eilinis Nerijus Kralikas. Atvažiavo kariai ne tuščiomis, o su didžiule kuprine. Belaukdami, kol moksleiviai po ilgosios pertraukos susirinks į sporto salę, kurioje buvo numatytas susitikimas, kariai nesėdėjo rankų sudėję: jie pakvietė gimnazistus išbandyti rankos taiklumą metant kamuolį į krepšį. Moksleivių dėmesį traukė didžiulė kario kuprinė: ne vienas spėliojo, kiek ji sveria ir kas ten sudėta.
Mokytojos prasitarė, kad aštuntokai - ne pati drausmingiausia mokyklos klasė. Tačiau vyresnysis seržantas R. Lavinskas, turintis didelę bendravimo su kariuomenės šauktiniais patirtį, taip sudomino moksleivius, kad pastarieji ne tik tylomis išsėdėjo visą pamoką, bet dar ir per pertrauką nenorėjo bėgti į koridorių.

Susitarimas dėl mobiliųjų
Prieš pradėdami savo pasakojimą, kariai moksleivių paprašė šiomis dienomis, rodos, neįtikėtino dalyko: išjungti savo mobiliųjų garso signalus. Fotografuoti kariai leido, tik paprašė nenaršyti internete ir nerašinėti žinučių. Tačiau po pamoką trukusio bendravimo vaikai prisipažino nė nepasigedę savo mobiliųjų: pasakojimas buvo toks įdomus.
Pirmiausia, didelei klausytojų nuostabai, nuo savo karinės uniformos R. Lavinskas nuėmė visus skiriamuosius ženklus. Ir tada paklausė vaikų, kas yra karys, atsidūręs karo lauke be skiriamųjų ženklų. Jaunimas spėliojo: gal tokį galima palaikyti medžiotoju ar brakonieriumi? Atsakymas nustebino: karys be skiriamųjų ženklų yra nusikaltėlis, kurio atžvilgiu netaikoma Ženevos konvencija ir kiti elgesį su belaisviais reglamentuojantys teisės aktai.
Užsiklijavęs atgal savo skiriamuosius ženklus: trispalvę vėliavėlę ant dešinės rankovės, Krašto apsaugos savanorių pajėgų ženklą ant kairės rankovės, o karinį laipsnį liudijantį ženklą ant krūtinės, vyresnysis seržantas tęsė savo pasakojimą apie 506-osios kuopos savanorius.

Kiek daug visko telpa
Atėjo eilė ir moksleivių dėmesį prikausčiusiai didžiulei kuprinei. Paprašęs jos turinį išdėlioti ant salės grindų, vyresnysis seržantas pasakojo, kad žygiui paruošta kuprinė sveria daugiau nei 30 kg. Joje telpa atsarginė uniforma, batai, palapinsiaustė, kilimėlis, miegmaišis, sulankstomas kastuvėlis, gertuvė, katiliukas, specialūs kareiviški stalo įrankiai, tvarsčiai, žibintuvėlis ir gausybė kitų kariui reikalingų daiktų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, antkeliai. Moksleiviai buvo įsitikinę, kad pastarieji yra labai reikalingi kovai miškuose. Kariai paneigė jų spėjimus: antkeliai nepamainomi miesto mūšiuose.
Žinoma, tokios gausybės daiktų, kiek jų yra kuprinėje, su savimi karys į užduotis nesineša: pasiima tik būtiniausius reikmenis.
Amunicinės liemenės kišenėse telpa granatos, automatinio ginklo šovinių dėtuvės, taip pat prie liemenės tvirtinamas dėklas su specialiais taktiniais akiniais, saugančiais akis nuo skeveldrų ir pagerinančiais matomumą.
Moksleiviai buvo pakviesti patys išbandyti, ar patogus karinis miegmaišis. Į jį įlindęs dešimtokas Tomas Pašakarnis sakė buvęs nustebintas, kad toks nedidelis ir lengvas miegmaišis yra toks minkštas ir šiltas.

Patiko sausainiai ir šokoladas
Moksleiviams buvo įdomu, ką kariai valgo žygių ir pratybų metu. Maisto davinys - nedidelis chaki spalvos maišelis. Įdomu, kad Lietuvos kariuomenės sausasis davinys, ekspertų vertinimu, patenka į viso pasaulio karinių davinių skaniausiųjų trejetuką. Vaikus nustebino jo gausa: riešutai, sausainiai, medus, šokoladas, tirpieji gėrimai, cukrus. O kur dar karštasis patiekalas, kurį galima pašildyti be jokios ugnies: į specialų maišelį įpilamas šlakelis vandens ir įdedama pakuotė su patiekalu. Termocheminės reakcijos dėka maistas pašildomas vos per kelias minutes. Vaikai su didžiule nuostaba stebėjo, kaip karys iš nedidelio plonytės skardos lakštelio per kelias sekundes sulankstė mažytę viryklėlę, ant kurios uždegus sausojo davinio pakete įdėtas sauso spirito tabletes galima išsivirti arbatos.
Riešutus, medų, šokoladą, sausainius kariai išdalino moksleiviams. Vaikai ragavo skanėstus ir klausė, per kiek laiko karys turi juos suvalgyti. Pasirodo, toks davinys skiriamas vienam valgymui, o per žygio dieną kariams duodama po tris tokius davinius. Beje, Lietuvos kariuomenė ruošiasi užsakyti specialius davinius vegetarams.

Išbandė karinį „makiažą“
Kariai pakvietė kelis moksleivius išbandyti smagias užduotis. Vieniems teko uždavinys į kuprinę sudėti atgal jos turinį. Kaip prisipažino patys vaikai, jie bijojo, kad šitiek daiktų sukišti į kuprinę jiems nepavyks. Bet, pasinaudoję kario patarimais ir pagalba, jaunieji obeliečiai visus daiktus šiaip ne taip sutalpino.
Kitai komandai teko ne mažiau smagi užduotis: išbandyti karinį „makiažą“. Įdomu, kad jo testuotojais tapo vaikinai. Merginos, paprastai mėgstančios kosmetiką, chaki spalvos makiažo išbandyti nepanoro. Užtat tapti modeliu mielai sutiko istorijos mokytoja. Kaip patarė kariai, moksleiviai pirmiausia jos veidą padengė šviesesne žalia spalva. O po to tamsiai ėmė dažyti iškiliausias veido vietas: nosį, kaktą, smakrą. Po to ir patys dažytojai nusprendė pasigražinti karo spalvomis. Štai tada moksleiviai vėl prisiminė pamirštus mobiliuosius: jie nepraleido progos įamžinti išdažytą mokytoją ir klasės draugus.
Abiems komandoms kariai dovanojo suvenyrų - šratinukų, raktų pakabukų su karine simbolika.
Nenuostabu, kad karius apspitę vaikai domėjosi, kada galima tapti kariu savanoriu: Obelių jaunieji šauliai yra labai aktyvūs ir ne vienas jų svajoja apie kario tarnybą.
Vaikus domino ir karių patirtis. Vyresnysis seržantas R. Lavinskas, papasakojęs apie dalyvavimą tarptautinėje taikos palaikymo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, sulaukė gausybės klausimų, ką Lietuvos kariai ten veikė, ar labai pavojinga toje šalyje buvo.