Dviragio ežero saloje iškilusi Šv. Kryžiaus bažnyčia sutvarkyta – tai vienas gražiausių medinių neogotikos pastatų (1)

Salų (Rokiškio r.) dvaro Šv. Kryžiaus bažnyčia įsikūrusi unikalioje vietoje – Dviragio ežero saloje. Nepaisant prabėgusio šimtmečio ir praūžusių karų, bažnyčia išsaugojo statybos laikotarpio architektūros vientisumą, nors po Pirmojo pasaulinio karo teko tvarkyti nukentėjusias sienas, skliautus, bokštelius, vėliau – perdengti stogą, atlikti kitus remonto darbus.

Dar vienas remonto darbų etapas baigėsi šiais metais. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu organizuoti stogo ir fasadų tvarkybos (remonto, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo) darbai.

2018 metų rugsėjį pradėti darbai baigti šią liepą. Parapijiečiai ir po Lietuvą keliaujantys užsienio bei mūsų šalies turistai vėl gali grožėtis šiuo autentišku statiniu.

Vienas gražiausių medinių neogotikos pastatų Lietuvoje

Dabartinė Rokiškio rajono teritorija, kurioje stovi Salų bažnyčia, priklausė Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui. Lenkijos ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis šių apylinkių žemes pradėjo dovanoti savo giminaičiams. Salos, kaip rašoma Strijkovskio kronikoje, atiteko Radviloms, o vėliau – Morikoniams.

Salų dvaro savininkas Ignotas Morikonis 1781 metais pastatė jame pirmą medinę Šv. Kryžiaus bažnyčią. Vėliau dvarą paveldėjo jo sūnus Liucijonas Morikonis, o šis jį pardavė Tyzenhauzams. L. Morikonis planavo pastatyti dvare naują mūrinę bažnyčią, net buvo parengęs jos projektą, bet dvarą įsigiję naujieji savininkai šių darbų nebetęsė.

Valdant Tyzenhauzams dvaras suklestėjo, tapo apylinkių kultūros centru. Deja, mirus grafui, šis aukso amžius baigėsi. Dvarą paveldėjo grafo sesuo Marija, ištekėjusi už Rokiškyje gyvenusio Aleksandro Pšezdzieckio. Paskutinis dvaro savininkas buvo Reinoldijus Pšezdzieckis, Marijos anūkas.

Visgi 1887-1888 metais, klebono Kušleikos rūpesčiu, finansuojant Marijai Tyzenhauzaitei ir padedant parapijiečiams, Salose iškilo nauja medinė bažnyčia, pastatyta iš tašyto medžio ant mūrinių pamatų.

Bažnyčia yra neogotikinė, lotyniškojo kryžiaus plano, trijų navų. Joje įrengti trys mediniai altoriai, didžiojo altoriaus centre – Nukryžiuotojo skulptūra, šoninėse navose yra Skausmingosios Dievo Motinos ir Jėzaus Kristaus altoriai.

Bažnyčios projekto autorius – austras Georgas Werneris, suprojektavęs ir Rokiškio bažnyčią. Salų bažnyčia – vienas gražiausių ir profesionaliausiai sukurtų jo medinių neogotikos pastatų Lietuvoje.

Prieš pradedant tvarkybos darbus atlikti išsamūs tyrimai

Prieš pradedant 2018 metais Salų bažnyčios tvarkybos darbus buvo atlikti išsamūs archeologiniai, istoriniai, polichrominiai, cheminiai ir kiti statinio tyrimai.

„Buvo nustatyta, kad pastato sienų medinių konstrukcijų būklė jau artėja prie avarinės, kai kuriose zonose puvinys ar medienos grybas pažeidęs visą sienojų skerspjūvį. Bažnyčios apkalo lentos daugelyje zonų pažeistos biologinių kenkėjų, susidėvėjusios, jie pakenkė ir statinio interjerą. Visi pastato apatiniai vainikai pažeisti puvinio, pamatai paveikti įšalo ir vietomis išsikraipę“, – apie statinio būklę prieš remontą pasakojo Jonas Volodko, KIC techninės priežiūros projekto vadovas.

Įvertinus situaciją buvo pateiktas ilgas sąrašas tvarkybos darbų sprendinių – ką padaryti, kad būtų maksimaliai išsaugotos ir kuo geriau atskleistos vertingosios statinio savybės. Tvarkybos projekte buvo išsamiai išdėstyti bažnyčios pastatų pamatų mūro, sienų ir medinių konstrukcijų bei išorės apdailos, bokštų konstrukcijų ir išorės apdailos, stogo konstrukcijų, stogo dangos bei lietaus nuvedimo sistemos, langų, lauko durų bei laiptų, kalvių darbo gaminių (kryžių, grotų) tvarkymo darbai bei apsaugos techninių priemonių – žaibosaugos įrengimo sprendiniai.

Visi šie darbai buvo padaryti laikantis suplanuotų terminų, juos atliko UAB „Rokiškio apdaila“. Salų Šv. Kryžiaus bažnyčios tvarkybos projektas įgyvendintas remiantis Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartimi dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje.

*Bažnyčios istorija surašyta pagal istorinių tyrimų duomenis, užfiksuotus tvarkybos projekto aiškinamajame rašte.

Vaida Samuolytė,

Kultūros infrastruktūros centras