Naujos erdvės – žodžiui, minčiai, išminčiai (foto) (1)

Lapkričio 12-ąją iškilmingai atidarytos Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos atnaujintos erdvės. Treji metai laukimo bibliotekos žmonėms ir rajono visuomenei galbūt šiek tiek prailgo, bet atnaujinimai davė puikių rezultatų. Nuo skoningai į senamiesčio erdvę įkomponuoto bibliotekos priestato fasado, daugiafunkcės salės: nuo paveikslų galerijos iki koncertų salės, iki naujų galimybių rajono visuomenei. Tačiau ir naujasis priestatas, atrodytų, toks erdvus, šventinę dieną atrodė gerokai per ankštas visiems, atėjusiems pasveikinti bibliotekininkų su įkurtuvėmis.

Statybininkams buvo dvejonių
Žvelgdamas į savo trejų metų darbą projekto rangovo „Rokiškio apdailos“ vadovas Virginijus Rimša neslėpė: didžiuojasi savo įmonės ir kitų partnerių darbu. O juk dvejonių būta... Nuo pirmųjų brėžinių. „Dvejojome, kaip toks pastatas bus įkomponuotas į senamiesčio erdvę, kaip jis joje atrodys. Tačiau kai pamatėme savo darbo rezultatus, likome sužavėti“, – sakė pašnekovas.
Jis buvo atviras: dirbta kaip sau. Ir darbas savajam miestui, jo žmonėms, buvo nelengva atsakomybės našta rangovams. Kurie į projektą žiūrėjo tarsi pro padidinamąjį stiklą. Ir reikliai reikalavo taisyti tai, kas netiko, ar kėlė abejonių. Užtat ir darbas – vykęs.

Pakankamai erdvės menui atsikleisti
Atidarymo proga garbė bibliotekos erdves papuošti savaisiais paveikslais teko dailininkui Rimvydui Pupeliui. Jo ekspresyvūs, spalvingi kūriniai dar labiau pabrėžė tai, kas šioje bibliotekos koncertų, konferencijų salėje yra vykę – puikią erdvę, lakoniškus, santūrius, bet ne nuobodžius spalvinius sprendimus. Dailininkas R. Pupelis teigė, kad dabar miestas turi tikrąją paveikslų galeriją, kurioje savo grožiu ir didybe gali atsiskleisti garsių dailininkų, fotografų, kitų kūrėjų darbai. Analogiškos erdvės mieste iki šiol nebūta... Visa, kas buvo iki tol – tarsi daugiafunkcis kompromisas: kai patalpoms bandoma suteikti kelias funkcijas, kurios ne visuomet tarpusavyje dera. O štai ši erdvė yra puiki vieta atskleisti visą kūrinio grožį, suteikiant jam ir žiūrovui pakankamai vietos, neužgožiant jos eklektika.
Ir nuostabusis baltasis pianinas, kuriuo rokiškėnai ne kartą grožėjosi įvairiuose renginiuose, pagaliau prabilo. Jį XIX a. romantizmo kompozitorių gražiausiais kūriniais prakalbino pianistas Julius Paukštė.

Anšlagas
Pasveikinti su švente Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos žmonių susirinko gausybė rokiškėnų: rajono vadovai, dvasininkai, kolegos bibliotekininkai, muziejininkai, kultūros darbuotojai, kariai, kaimyninių įstaigų atstovai. Ir, žinoma, tie, kurie čia dažniausiai vieši – skaitytojai. Fotografų objektyvuose bibliotekininkės kiek nedrąsiai šypsojosi. Jos buvo tikrosios šio vakaro žvaigždės. Nors ir nepratusios būti visuomenės dėmesio akiratyje.
Sveikinančiųjų buvo tiek daug, kad jie netilpo ne tik foje, bet ir erdviojoje konferencijų salėje. Čia neužteko net papildomų kėdžių. Ir susiformavo sveikintojų eilė.
Po iškilmingo juostelės perkirpimo, pastatą ir jo lankytojus palaimino Rokiškio dekanato dekanas Eimantas Novikas.
Apie gimtadienio žinią ir ministerijų kabinetuose paklydusias lėšas
Biblioteka yra vieta, kurioje džiaugsmas nieko nekainuoja. Ir ji generuoja didžiulę vertę savajam miestui. Savo sveikinimo kalboje Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė džiaugėsi naujuoju pastatu. Trejus metus jo nekantriai laukė miesto bendruomenė. Bibliotekos vadovė dėkojo ir tiems, kurių dėka svajonė apie erdvesnį pastatą tapo realybe. Ji priminė, kad 2016 m. kovo 29-ąją dieną priimtas rajono tarybos sprendimas buvo ambicingas projektas. A. Matiukienė dėkojo savo kolektyvui už ištvermę, už palaikymą, už tai, kad kiekvienas bibliotekos žmogus atliko šimtą kartų daugiau darbų, nei buvo įrašyta jo pareiginėse instrukcijose.
Apie tai, kokius kryžiaus kelius praėjo šis projektas, priminė rajono mero patarėjas Vytautas Saulis. Apie bibliotekos direktorės gimimo dieną rajono tarybos priimtą sprendimą atnaujinti biblioteką. Ir apie tai, kaip kažkur ministerijų kabinetuose paklydo jam skirtos lėšos. Ir kaip jų ieškota.
Rajono meras Ramūnas Godeliauskas padėkojo visiems, kurie vykdė šį projektą: projekto rengėjams, rangovams, kitiems prisidėjusiems žmonėms.

Šilti kolegų ir draugų sveikinimai
Ne mažiau džiugūs ir šilti buvo gausios Lietuvos bibliotekų bendruomenės sveikinimai ir palinkėjimai. Pasidžiaugta ir tuo, kad Juozo Keliuočio viešoji biblioteka buvo viena pirmųjų šalyje, ėmusių ugdyti visuomenės skaitmeninį raštingumą. Jo dėka su informacinės visuomenės pagrindais susipažino gausybė rajono žmonių.
Poetas ir fotografas Albinas Kuliešis džiaugėsi darniu šio pastato įsiliejimu į Nepriklausomybės aikštės veidą. Ir ragino bibliotekininkus pagaliau pasidžiaugti savo švente. Lai ji trunka ne vieną dieną.
Kultūros centro direktorė Vaiva Baltrūnaitė-Kirstukienė pabrėžė, kad nė viena informacinė technologija, nepaisant pranašysčių, neišstūmė knygos į civilizacijos užribį.
Labai gražią ir prasmingą dovaną įteikė „kultūros emeritu“ pavadintas Petras Blaževičius: vertingas senovines knygas, originalų rankraštį.
„Rokiškio Sirenos“ žmonės linkėjo bibliotekininkams sekti savuoju pašaukimu – būti išminties saugotojais.
Širdį sušildė ir bibliotekininkės Salvinijos Kalpokaitės palinkėjimai ir prisiminimai, koks erdvus 1973-aisiais atrodė tada dar naujas pastatas. Ir kaip greitai biblioteka jį išaugo...
Bibliotekininkus pasveikino ir jų bičiuliai kariai: jie įkurtuves įvertino smagiu pokštu – kur padėti pastatui ir jo kolektyvui „like“ (patiktukus).