Sausio 13-oji. Po trisdešimties metų. Autentiškumo, savasties ir orumo paieškos

Autorės tėtis 1979 buvo mašinų gamyklos meistras, senelis advokatas. Todėl ir slėpė krikštą. Fabrikuose už tai ne glostė. Rokiškio mokyklose dar 1988 m. už bažnyčią ojoj kaip sekundė dar.

Dėl bažnyčios tai galėjo turėti nemalonumų partinių tėvų bei mokytojų vaikai. Paprastiems niekas nenurodinėjo. O ypač, jei autorė 40 metė moteris, tai iš vis nesuprantu, kokią baimę ji galėjo jausti ir kodėl. Tačiau mokytojai, kurie patamsyje Kalėdų rytais skaičiavo mokinius šventoriuose, man šlykštūs. Ne dėl to, kad skaičiavo, o dėl to, kad atėjus nepriklausomybei, patys pirmieji, pasiėmę rožančius ir kantičkas, veržėsi prie altoriaus. Ne tik juokinga, bet ir bjauru. O jums?

Ką čia nusipezi?

po 30 metų kas galėjo pagalvot kad žurnalistė rašanti apie iškovotas laisves trins kitokią nuomonę kitokį žodį...

Ačiū. Labai patiko

Taip, sovietinė sistema nebuvo ideali, buvi daug kvailybių, nesamonių. Dabartinė sistema niekuo geresnė, melas, padlaižiąvimas, darbo žmonių niekinimas su žemiausia Europoje minimalia alga ir tt. Kaži ar susirinktų dabar ta tūkstantinė minia jeigu žinotų kas bus po 30 metų.

Pats didžiausias ačiū gerb. autorei, atgaiva skaityti!!!

Puikus, argumentuotas straipsnis

O ar yra toj laisvoj visuomenėj sąvoka ,,PAREIGA"? Pvz., ar tarnavimas Lietuvos kariuomenėje yra prievartinis pasiaukojimas, ar laisva valia? Nėra , nebuvo ir nebus tokios visuomenės, kur kiekvienas darytų tik tai, ko nori, kas jam šauna į galvą.

Drąsus ir teisingas straipsnis