Į jaunimo veiklas pasinėrusi 17-metė Agnė: „Bandome būti lyderiais, o ne vadovais“ (0)

Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos" padalinio 11 klasėje besimokanti Agnė Baradulina į Jaunųjų lyderių klubo veiklą įsitraukė prieš trejus metus. „Kai atėjau, buvau maža pelytė, per tą laiką daug išmokau – kitų noras tobulėti, verčia pasitempti“, – sako rokiškietė.

Su Agne, kuri dabar yra Rokiškio jaunimo organizacijų sąjungos „Apvalus stalas“ ir Jaunųjų lyderių klubo valdybos narė kalbėjomės apie tai, kokie jie – lyderiai be kaklaraiščių.

–Iki Vasario 16 dienos „Apvalus stalas“ vykdo akciją – kiekvieną dieną dalinasi įvairių žmonių mintimis apie tai, kas yra pilietiškumas ir ar svarbu būti pilietiškam šiomis dienomis. O kas  jums patiems yra pilietiškumas?

–Dažniausiai žmonės sako, reikia Lietuvą labai mylėti, švęsti šventes. Taip, reikia, bet man pilietiškumas prasideda nuo labai mažų dalykų – pristumti kėdę, kai pavalgai valgykloje, nusinešti lėkštes ir tvarkingai padėti. Su „Apvalaus stalo“  jaunimu organizuojame renginius, kad patys tobulėtume ir kitiems galėtume suteikti galimybę įsitraukti į įvairias veiklas. Gal pilietiškumas susideda ir iš to, kad kažką galiu duoti kitiems. Neseniai su Zarasų jaunimu diskutavome apie pilietiškumą. Mums pilietiškumas nėra tik teorinė sąvoka, nereikia laukti jokių progų, kasdien galima daryti kitiems gera.

 –Kiek narių vienija klubas, kaip ugdomi lyderiai?

–Jaunųjų lyderių klubo veikloje dalyvauja apie 40 narių. Vyksta įvairūs mokymai, organizuojame renginius. Labiausiai koncentruojamės į save, savęs pažinimą.

Ne visiems tinka lyderio pozicija. Lyderis yra žmogus, kuris veda komandą, bet tuo pačiu atkreipia dėmesį į emociją, jausmus. Vadovas ir lyderis yra du skirtingi dalykai. Lyderis komunikuoja su savo komanda, mes bandome būti lyderiais, o ne vadovais.

– Kokiose srityse norite tapti lyderiais?

–Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Yra aktyvus ir neaktyvus jaunimas, jų prioritetai skiriasi. Mano prioritetas – suorganizuoti tai, kas būtų reikalinga ne tik man, bet ir kitiems. Tai, ką išmokstu  pritaikau gyvenime ir ką ateityje rinksiuosi studijas, tos kompetencijos pravers.

–Kas patraukė į šį klubą, kodėl panorai užsiimti visuomenine veikla?

–Iš pradžių aš irgi buvau tas neaktyvus jaunimas, kuris tiesiog eina į mokyklą ir daugiau niekuo neužsiima. Bet sudalyvavusi vienuose mokymuose, pamačiau, kaip vyksta tie dalykai. Tai labai skyrėsi, kaip mokomasi mokykloje ir neformalių veiklų metu. Užsiėmimų metu buvo įdomu, pastebėjau, kad galiu kažką pasiekti. Neformalioje jaunimo grupėje tu gali klysti, už klaidas tau paplos, o mokykloje atvirkščiai – jeigu gausi blogą pažymį,  nieko nepakeisi. Lyderių klube gali taisyti klaidas tiek kartų, tiek nori, kol padarysi geriausiai, nes klaida – tai dar viena galimybė.

–Pastaruoju metu daug kalbama apie toleranciją, kaip pasitikrinti kasdienėse situacijose, ar esi tolerantiškas? Kokio elgesio netoleruotum?

–Tai supratimas, kitų žmonių nuomonės, išvaizdos priėmimas, neniekinimas. Kiekvienas žmogus yra laisvas elgtis kaip nori, svarbu, kad savo laisve nepažeistų kito žmogaus laisvės. 

Netoleruočiau, jeigu žmogus negerbtų kito nuomonės, pašaipiai atsilieptų apie išvaizdą, badytų pirštais, kaip kitas apsirengęs.

Tolerancija labai svarbu tiems žmonėms, kurie atvyksta iš karo Ukrainoje, kur vyksta baisiausi žiaurumai. Turėtume priimti žmones šiltai, kad jie jaustųsi saugūs. Jie neteko namų, kodėl negalime jų suteikti čia?

Tolerancijos tema  mes diskutuojame klube, vykdėme akcijas Tolerancijos dienai paminėti, praėjusiais metais gatvėje žmonėms dalinome gražius laiškelius.

–Ar esate pateikę siūlymų valdžios atstovams, ką norėtumėte pakeisti?

–Dabar statomas SKATE parkas, prieš statant mes pasakėme, ko norime, prašėme, kad atkreiptų dėmesį į mūsų pasiūlymus, ne tik pastatytų parką, kuriuo paskui jaunimas nesinaudotų.

–Jaunųjų lyderių klubas – skamba gana rimtai, atrodo, kad ten susirinkę moksliukai, kurie kalba argumentuotai, diskutuoja labai rimtomis temomis ir pan., ir jeigu ateis nelabai gabus 17-metis, gal neturės, ką čia veikti. Kaip iš tikrųjų?

–Nesame rimti ir baisūs. Aš pati atėjau maža pelytė į lyderių klubą, bet priėmė labai jaukiai, čia puiki atmosfera. Kitų noras tobulėti verčia pasitempti. Per tą laiką, kol esu klube, išaugau, nes irgi buvau iš tų, kurie negalėtų pasakyti nei vieno žodelio viešai.

Viešojo kalbėjimo baimė gal viena stipriausių visiems žmonėms, dabar viešai kalbėti dar bijočiau,  bet tikrai ne tiek, kaip anksčiau. Mes ugdome ne tik lyderio savybes, tai ir savęs pažinimas, komandinis darbas, konfliktų sprendimai, finansinis raštingumas, viešojo kalbėjimo mokymai, kibernetinis saugumas. Norėčiau išmokti išsiskirti, padaryti kažką kitokio, mokėti išreikšti savo nuomonę, nors kartais ji gali atrodytų ne tokia, kaip visų. Mes klube kurdami idėjas irgi žiūrime plačiau, nesistengiame daryti taip, kaip reikia.

Ne visi nariai yra aktyvūs, tačiau aš nuo pat pradžių norėjau mokytis, daugiau sužinoti. Organizavau stovyklas, klubo gimtadienius, akcijas, nesėdėjau vietoje. Negaliu sakyti, kad  stovyklų organizavimas  darbas, tai savanorystė. Kiekvieną vasarą rengiame nors po vieną stovyklą, ten gali patekti 14–20 metų jaunimas, bet nebūtinai priklausantis „Apvaliam stalui“. Savanoriaudama gaunu labai daug naudos.