Rokiškio apylinkėse svečiuojasi laidos „Priešaušrio Lietuva“ kūrybinė grupė (foto) (0)

Šią savaitę Rokiškio bei Zarasų apylinkėse lankosi istorinės dokumentinės laidos „Priešaušrio Lietuva“ kūrybinė grupė. Laidą transliuoja LNK grupei priklausantis kanalas INFO TV. Su Laisvės kovų istorijos muziejumi Obeliuose bei Rokiškio rajono savivaldybe yra aptartas dokumentinės apybraižos apie partizaną Juozapą Streikų - Stumbrą kūrimas. Trečiadienį (gegužės 18 d.) žurnalistė bei laidos prodiuserė Danguolė Bunikienė kartu su laidos operatoriumi filmavo laidos epizodą Obeliuose, kur apie Juozo Streikaus – Stumbro šeimą bei laisvės kovas Rokiškio – Zarasų kraštuose pasakojo Laisvės kovų istorijos muziejaus vadovas Valius Kazlauskas bei istorijos mokytoja, muziejininkė Dijana Meškauskienė.

Laida turėtų pasirodyti spalio mėnesį

Žurnalistė Danguolė Bunikienė „Rokiškio Sireną“ informavo, kad išvyka į Rokiškio bei Zarasų apylinkes truks tris dienas. Kūrybinė grupė planuoja parsivežti 6 interviu. Dokumentinėje apybraižoje apie Juozapą Streikų – Stumbrą planuojama pakalbinti daugiau nei dešimtį žmonių. Numatyta, kad visas 45 minutes eterio užimsiančios laidos filmavimas užtruks apie tris mėnesius. Dokumentinė apybraiža turėtų pasirodyti rudenį, tikėtina, kad spalio mėnesį. D. Bunikienė papasakojo, kad žada pakalbinti ne tik giminystės ryšiais su J. Streikumi - Stumbru susijusius žmones, bet ir Šaulių Sąjungos bei Lietuvos kariuomenės atstovus, kurie galėtų papasakoti ne tik apie Lietuvos partizanų gyvenimo sąlygas rezistencijos laikotarpiu, bet ir apie Latvijos bei Lenkijos kovotojus. Laidos „Priešaušrio Lietuva“ žurnalistai maždaug birželio mėnesio pradžioje žada vykti į Panevėžį filmuoti vietovių, kur Juozapas Streikus – Stumbras yra palaidotas, pasižvalgyti po kapinių teritoriją, žadama susitikti su artimiausiai giminaičiais Panevėžyje.

Partizanų tema vis labiau įtraukia

Rengiama apie J. Streikų – Stumbrą laida yra trečioji INFO TV laida apie Lietuvos partizanus. Lygiagrečiai yra filmuojama medžiaga apie disidentą Romą Kalantą. Praeita savaitė buvo skirta būtent jam, vykdomi filmavimai Kaune. Dabar susitelkta į Rokiškio – Zarasų kraštą. „Kuo labiau nagrinėjame partizanų temą, tuo daugiau randame įdomių dalykų. Keturiolika metų kūriau laidas apie Lietuvos dvarus, tačiau tikrai nemaniau, kad pasukus link partizanų temos, ji mane sudomins tiek pat, kaip ir paveldo objektai. Partizanų temą atradau 2018 metais, pradėjusi rengti medžiagą apie Adolfą Ramanauską  - Vanagą. Prie šios laidos kūrimo finansiškai prisidėjo Alytaus miesto savivaldybė. Partizanų atminimo era prasidėjo būtent nuo šio Lietuvos partizanų vado paminėjimo. Teko dalyvauti A. Ramanausko – Vanago palaidojimo iškilmėse, turiu išsaugojusi daug medžiagos. Jau imu galvoti, kad netrukus galėsiu grįžti ir prie A. Ramanausko – Vanago temos.“ – įspūdžiais apie pažintį su Lietuvos partizanais dalijosi D. Bunikienė.

Iššūkiai

Paklausta, su kokiais iššūkiais tenka susidurti, filmuojant istorines laidas, D. Bunikienė pripažino, kad, filmuojant laidą apie partizanų vadu vadinamą A. Ramanauską – Vanagą, teko susidurti su prieštaringomis nuomonėmis. Iš sovietinių laikų žmonių sąmonėje likęs supratimas, kad partizanai – „banditai“. Galimai tokios nuomonės laikosi tie, kurių šeimos susiję su stribais. Taip pat kitas niuansas – kūrybinei grupei tenka laidose nufilmuotus žmones įkalbinėti, kad nedalyvautų kitose laidose ir nepasakotų jiems žinomų faktų bent tol, kol pasirodys šios televizijos nufilmuota laida.

Laidos kūrėjos žvilgsnis nukrypsta į vis kitas sritis

D. Bunikienė - Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Ji papasakojo, kad ir pati asmeniškai yra susijusi su partizanų tema – mat partizanavo jos tėčio brolis, kuris žuvo, būdamas 22 metų. Tokio amžiaus dabar yra žurnalistės sūnus ir ji sako, kad sunku tai suvokti. Keturiolika metų D. Bunikienė buvo istorinės dokumentikos laidos „Brydės“ kūrėja. Ši laida apie Lietuvos dvarus yra užpatentuota ir turi prekės ženklą. Kaip sakė žurnalistė, per tiek metų šioje temoje jautėsi išsisėmusi ir todėl panoro pažvelgti į kitas sritis. Pirmiausia žvilgsnis nukrypo į Lietuvos medikus – taip gimė laida „Lietuvos Hipokratas“, kurioje kalbama apie tai, kuo gyvena mūsų medikai. Šią laidą transliuoja BTV kanalas, priklausantis LNK grupei. Neatmetė minties žurnalistė ir dėl galimybės grįžti prie „Brydžių“ bei parodyti naujai atgimstančius Lietuvos dvarus, kurių iki šiol restauracija nebuvo pasiekusi.

Akcentavo Streikų šeimos charakterio savybes

Žurnalistų kalbinamas Valius Kazlauskas pažymėjo, kad Streikų šeima buvo itin vieninga, ištikima tautinėms vertybėms. Partizanų Streikų palikuonys - ypatingai santūrūs žmonės, kurie vengia didžiuotis, būdami susiję su Laisvės kovomis. Pasak V. Kazlausko, dažniausiai partizaninis laikotarpis nušviečiamas plačiai, tačiau pamirštama paminėti, ką šie žmonės veikė po to, ką iškentėjo, todėl tokie dalykai dažniausiai lieka už kadro.

Partizanų dinastija

Juozapas Streikus - Stumbras gimė 1923 m. Antano Streikaus ir Marcelės Davainytės - Streikienės šeimoje Pailgės kaime, Antazavės valsčiuje, tuometinėje Zarasų apskrityje. Šeimoje buvo penki vaikai ir visi dalyvavo partizaniniame gyvenime. Visa Streikų šeima buvo savotiška partizanų dinastija. Juozas Streikus – Stumbras buvo sušaudytas 1962 metais. Jis, patikėjęs LSSR KGB pirmininko Kazimiero Liaudžio pažadais, kad jam su broliu Izidoriumi garantuojamas neliečiamumas, 1958 m. liepos 22 d. legalizavosi. Deja, brolius Streikus, kaip ir kitus partizanus, sovietų valdžia apgavo: 1961 m. spalio 6 d. KGB juos suėmė ir nuteisė: Juozapą Streikų - Stumbrą – mirties bausme, Izidorių Streikų - Girėną – 15 metų lagerio.

Nuteistas mirties bausme, pasakė baigiamąją kalbą

Teisiamas Juozapas Streikus - Stumbras kalbėjo: „Nors sakoma, kad kas sako teisybę, tas savo mirtimi nemiršta, bet man jau nebesvarbu, nes aš vis tiek ant bedugnės krašto. Ko norėti iš žmogaus, jei net kiekvienas paukštelis, žvėrelis savo lizdą ar olą gina, stodamas į kovą net su stipriausiu. Kodėl kankinote ginklus sudėjusius partizanus? Kam reikėjo kankinti mūsų šeimas, reikalaujant, kad tėvai išduotų vaikus, vaikai – tėvus, brolius, seseris? Ar galima reikalauti, kad tėvai išduotų vaikus, kai žmogaus prigimtis reikalauja ginti savo šeimos interesus? Kuo buvo kalta mano motina arba seserys, kad mes išėjome į mišką?“

Dokumentai bei nuotraukos – Obelių muziejuje

Šalia Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose pagal rastus dokumentus Streikų bunkerio pavyzdžiu atkurta analogiška patalpa. Šiame muziejuje eksponuojamos Streikų šeimos nuotraukos, dokumentai, bunkeryje naudoti šachmatai, rožančiai, kunigo Jono Kaunecko pamokslo, pasakyto 2020 metais Juozapo Streikaus – Stumbro laidotuvėse, juodraštis. Laidos „Priešaušrio Lietuva“ kūrybinę grupę su šios šeimos gyvenimo faktais bei muziejuje saugomais eksponatais supažindino Valius Kazlauskas bei muziejininkė Dijana Meškauskienė.

Laidos kūrėjai tikisi, kad dalinį finansavimą dokumentinės apybraižos kūrimui skirs Rokiškio rajono savivaldybė, ieškomi ir kiti rėmėjai.