G. Elmono gyvenimas primena pasaką: 60-imt šalių jau pažinęs kraštietis per metus kelionėse praleidžia 3-4 mėn. (0)

Rokiškėnas Gintaras Elmonas – „užkietėjęs“ keliautojas, kuris, maždaug per dešimtmetį, aplankė jau 60-imt pasaulio šalių. Ir nors lankytinų vietų sąrašas dar tikrai ilgas, panašu, kad keliaudamas tokiu tempu, kokį išvystė dabar, 209-ias valstybes tikrai pamatys. Po 3-4 mėn., o kartais ir ilgiau, keliaujantis 32-jų rokiškėnas tikrai sukaupęs įvairių įspūdžių ir panašu, kad su nuotykių ieškotoju kalbėtis bei klausytis jo pasakojimo būtų galima ne vieną dieną, tačiau G. Elmoną „pagavome“ kelionės iš Šri Lankos į Laosą metu, tad keliautojas atsakė į keletą labiausiai dominusių klausimų.

– Kada įvyko tavo pirmoji kelionė, kiek tau buvo metų ir kur keliavai?

– Tokia tikroji ir pirmoji savarankiška kelionė buvo į Paryžių antraisiais studijų metais. Tada pradėjau „medžioti“ pigius skrydžių bilietus ir nuo tos pirmosios kelionės iki dabar nenustoju keliauti (šypteli – aut. past.).

– O ar keliaudavai mažas su tėvais?

– Su tėvais daug nekeliavome. Turbūt tos „didžiausios“ kelionės būdavo prie jūros į Palangą ar Jūrmalą. Ta kelionė į Paryžių buvo pirmoji suplanuota savarankiškai. Keliavau ne vienas – nupirkau bilietą ir savo draugei, keliavome dviese. 

– Kiek šalių dabar jau esi aplankęs?

– Nebelabai skaičiuoju, bet, manau, apie 60 šalių.

–  Gal tavo kelionės yra susijusios su darbu: komandiruotės plius keletas dienų pasižvalgymui? Ar keliauji per atostogas? O gal tavo darbas reikalauja keliauti – esi, pavyzdžiui, gidas, kelionių organizatorius, keliautojas-influenceris ar pan.?

– Mano kelionės būna dviejų tipų: per atostogas ir kai keliauju ilgą laiką, pavyzdžiui, žiemą, kada ir dirbu, ir keliauju. Nuo pirmųjų oficialių savo atostogų aš jas visada praleidžiu kelionėje. Net neatsimenu ar kada buvau pasiėmęs atostogas kitam tikslui (juokiasi – aut. past.). Žiemą dažniausiai keliauju 3-4 mėnesius. Esu produktų dizaineris, tad galiu dirbti iš bet kurio pasaulio kampelio, kur tik yra interneto ryšys. Darbo dienomis įprastai dirbu, o savaitgaliais keliauju ir bandau kiek galima daugiau pamatyti. Taigi, kaip jau minėjau, mano darbas nėra susijęs su kelionėmis, bet idealus, jei norisi ir dirbti, ir keliauti. 

– Ką tau reiškia keliauti? Kalbu apie tai, kad dauguma žmonių sako, jog kai keliauja – gyvena ir jei ilgiau užsibūna namuose, pradeda „dusti“.

– Labai platus klausimas, ką tos kelionės iš tikrųjų reiškia. Mano nuomone, tas „dusimas“ namuose prasideda absoliučiai visiems, kurie keliauja per metus daugiau nei 2-3 kartus. Be abejonės ir aš tą dusimą kartais jaučiu. Bet mūsų kartos žmonėms yra sudarytos visos palankios galimybės ieškoti, derintis, keliauti ir pamatyti pasaulį, koks jis įdomus ir skirtingas. Kiek galiu, aš naudojuosi tomis galimybėmis. Juk niekada nežinai kas gali įvykti, o tu būsi praleidęs progą. 

– Kaip susidarai kelionių maršrutus? Įtariu, kad kelionių mėgėjai nelinkę važiuoti į tas populiariąsias turistines vietas, kur – masė žmonių ir kuriose visas pasaulis jau buvęs...

– Šalį dažniausiai renkuosi tą, kurioje dar nesilankiau. Labai minimalistinį maršrutą susidedu prieš kelionę, bet keliaujant dažniausiai jis „susikuria“ ekspromtu: pasinaudojant vietinių rekomendacijomis ir patarimais. Populiariausias vietas irgi įdomu pamatyti, tik reikia „apsiginkluoti“ kantrybe: juk ten visada būna daugiau žmonių, daugiau įvairius niekučius siūlančių vietinių prekeivių. Bet tai yra normalu, nes keliautojų vis daugiau ir daugiau. Aišku, aš visada esu už tas vietas, kur mažiau turistų, bet tokių vietų pasaulyje nebėra daug... Tad geriau rinktis ne tokią populiarią šalį ir išvengti tos turistų masės.

– Ar keliauji vienas ir kokią transporto priemonę dažniausiai renkiesi kelionėms?

– Įvairiai, bet didžiąją dalį kelionių įveikiu vienas. Taip – paprasčiau. Pietų Korėjoje kalbėjausi su vieno viešbučio savininku, kurio mintis man „įstrigo“. Ji sakė, kad kai esi jaunas, viskas atrodo paprasta, bet einant metams, kelionių momentus ir matytus vaizdus, būtent tą akimirką, norėtum su kažkuo pasidalinti. Visiškai pritariu. Ir nors vienam yra paprasčiau, bet keliaujant su kažkuo, kelionės visada būna turtingesnės. O dėl transporto priemonių, jos yra įvairiausios – traukiniai, automobiliai, motociklai, tuk tuk'ai, laivai. Mano mėgstamiausias kelionių transportas yra automobilis arba motoroleris. Juos išsinuomavus gali važinėtis kur nori.

– Kokius tikslus išsikeli savo kelionėms?

– Tikslai visada yra ganėtinai paprasti: sužinoti kažką naujo apie šalį, pamatyti jos aplinką, paragauti kažko tradicinio ir tiesiog gerai praleisti laiką.

– Ar yra vieta, kurią pirmą kartą aplankęs įsimylėjai ir per šią „keliauninko karjerą“ ten vis grįžti?

– Yra daug šalių, į kurias norėčiau grįžti, tačiau kaip ir sakiau, visada prioritetas yra ta kryptis, kur dar nesu buvęs. 

– Kokia buvo tavo svajonių šalis pačioje pradžioje? Kodėl? Ar kelionė ir viešnagė ten atitiko lūkesčius, turėtus namuose?

– Nemanau, kad turėjau kada konkrečią svajonių šalį. Kiekvienais metais prioritetas keičiasi pamačius ar sužinojus įdomių dalykų apie tam tikrą šalį. Tada kyla noras jas aplankyti. Vaikystėje Jungtinės Amerikos Valstijos visada atrodė ta tolimiausia ir įdomiausia šalis, nes visi filmai ir geriausia muzika būdavo iš Amerikos. Ten lankiausi tris kartus ir galiu teigti, kad joje tikrai yra ką pamatyti, o ir nostalgija bei vaizdai iš vaikystės tikrai sugrįžta būnant ten. 

– Kokios kryptys traukia labiau: gamta ir laukinė ramybė ar urbanistinė didybė?

– Visada įdomu pamatyti didelius miestus, bet pirmenybę teikiu gamtai ir jaukiems miestukams kur nors kalnuose ar džiunglėse.

–  Ar kaupi kokius nors aplankytų šalių suvenyrus: tradicinius magnetėlius, porceliano lėkštes, uolienas, prieskonius, na, ir taip toliau?

–  Aš asmeniškai ne, tačiau visada perku magnetuką mamai. Ji mėgsta juos rinkti. Greitu metu panašu nebebus vietos ant šaldytuvo (juokiasi – aut. past.). Turbūt tas magnetuko pirkimas likęs kaip sėkmės simbolis kelionėse.

– Įsimintiniausia kelionė ir kodėl?

– Visos jos yra unikalios ir įsimena, bet sakyčiau viena įsimintiniausių įvyko prieš dvejus metus Vietname, kada su motociklu per vieną mėnesį pervažiavau visą Vietnamą nuo šiaurės iki pietų. Skaniausios sriubos, nuostabūs žmonės ir labai įspūdinga Vietnamo gamta.

– Na, tada prisimink ir blogiausią kelionę ir kodėl ji buvo tokia?

– Deja, bet Indija prieš gerų 10 metų. Dvi savaites buvau apsinuodijęs maistu, o ir visas tas šiukšlynas, dėmesys bei žvilgsniai labai vargino. Galvoju, gal kada nors reiks suteikti jai antrą šansą...

– Artimiausių planų kelionė?

– Artimiausi planai vyksta dabar: jau mėnesį keliauju po Šri Lanką ir toliau skrendu į Laosą. Ten praleisiu mėnesį, o po to turbūt keliausiu į Taivaną. Kovo mėnesį turėčiau grįžti (šypteli – aut. past.).

– Ir... gal dar yra likusi neįgyvendinta svajonių kelionė?

–  Visada yra šalių į kurias norėčiau nukeliauti. Tokios būtų šiuo metu skirtingose pasaulio pusėse: Gvatemala centrinėje Amerikoje, Ruanda Afrikoje ir Nepalas Azijoje.

– Visada labai įdomi finansinė kelionių pusė: kiek jos tau kainuoja ir kiek, iš patirties manau žinai realią situaciją, reikia turėti iš tikrųjų su savimi? Ar ilgai reikia taupyti, kad galėtum leisti sau kasdieniškai – nei prabangiai, nei taupant – keliauti svetimoje šalyje?

– Pinigų klausimas kelionėse visada sunkiausiai atsakomas, nes atsakymas priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeniškai. Vieni mėgsta keliauti prabangiau, kiti – pigiau. Aš, asmeniškai, pradėjau nuo visiškai biudžetinių kelionių, kurių metu taupiau pinigus, kad galėčiau juos išleisti ir kitai kelionei. Išmokau keliaudamas taupyti ir nešvaistyti pinigų į kairę ir dešinę. Tačiau būna žmonių, kurie per atostogas nori sau leisti nusipirkti skanesnį ir brangesnį patiekalą, išgerti skanesnį kokteilį ir tai nėra blogai, bet tuo atveju tiesiog kelionių išlaidos bus didesnės. Reikia nepamiršti fakto, kiek laiko būni šalyje: pavyzdžiui, jei mėnesį nuomojasi butą Azijoje, jis bus kone dvigubai pigesnis, nei butas Vilniuje. Jau nekalbu apie maistą, kur šviežiausią žuvį restorane ant jūros kranto gali gauti už 10 eurų. Ir todėl mano kasdieninės išlaidos, ypač keliaujant Azijos šalyse, dažniausiai būna net mažesnės, nei būnant Lietuvoje. Kiek reikia turėti pinigų turbūt yra klausimas, į kurį neįmanoma surasti atsakymo žinant, kad vieniems ir 3 tūkstančių eurų gali neužtekti, bet yra ir keliautojų, kurie mažiau nei 1 tūkst. eurų išleidžia mėnesio trukmės kelionėje.

– Nuoširdžiai dėkoju už skirtą ribotą laiką ir – gerų įspūdžių!