Ūkininko M. Petkevičiaus posūkis į politiką: „Stengsimės būti konstruktyviais, bet jei prireiks galime būti ir aršiais“ (foto) (0)

Nuo balandžio 14 dienos, kai darbą pradėjo 2023-2027 metų kadencijos Rokiškio rajono vadovai ir taryba, „Rokiškio Sirena“ startavo rašinių ciklu, kuriame pristatomi naujos kadencijos Rokiškio rajono savivaldybės vadovai ir naujai išrinkti tarybos nariai. Nors daugelis jų rokiškėnams tikriausiai puikiai pažįstami, bet, tikimės, kad sužinosite ir tokių dalykų, kurių apie politikus ir naujokus taryboje galbūt visai ir nežinojote. Su jais kalbamės ne tik apie darbą ir tai, kas šiuos žmones atvedė bei laiko politikoje, bet ir šnekučiuojamės apie asmeninį gyvenimą, pomėgius ir kasdienybę. Tad kviečiame pažinti tuos, su kuriais, tikėtina, būsime artimiausius ketverius metus.

Pastarieji nepilni metai Mindaugui Petkevičiui – iššūkių kupinas laikas. Pernai birželį stojo prie Rokiškio krašto ūkininkų sąjungos vairo. Netrukus pranešė sieksiantis rajono mero posto. Intensyvi rinkiminė kampanija, persipynusi su šalies ūkininkų protestais, ir prieš pora savaičių duota Rokiškio rajono tarybos nario priesaika. Kas žemdirbį, kovotoją už ūkininkų teises atvedė į politiką? To ir paklausėme rokiškėno M. Petkevičiaus – žemės ūkio kooperatyvo „Eko tikslas“ direktoriaus.

– Kas paskatino iš žemės ūkio sukti į politiką?

– Galbūt amžius, sakoma, pasižiūrėk į pasą – kiek tau metų (juokiasi). O jeigu rimtai, dalyvauti šiuose savivaldos rinkimuose, kaip kandidatui į merus, man siūlė dvi partijos, tačiau pasirinkau vieną – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, nes esu ūkininkas. Tai buvo širdžiai mielesnis variantas.

– Esate naujokas politikoje. Ar taip įsivaizdavote dalyvavimą joje ir rinkiminę kampaniją?

– Nusivylimo nebuvo, bet supratau, kad reikia žinoti labai daug informacijos, norint būti politikoje. Gerai, kad turėjau puikią komandą, kuri man padėjo ruoštis susitikimams, renginiams. Bendraudavome kiekvieną savaitę, komanda manęs nepaliko nuošalyje, daug padėjo, patarė.

– Kada pirmą kartą šovė mintis, kad galbūt norite ir galite tapti politiku?

– Tokie pamąstymai nebuvo kilę iki pasiūlymo bandyti tapti Rokiškio meru. Atvirkščiai, save laikiau konkrečiu žmogumi, linkusiu į tiksliuosius mokslus ir norinčiu išbandyti vis naujas sritis, susijusias su mano profesija, darbu ir pomėgiais.

– Praėjo pirmasis rajono tarybos posėdis, prisiekėte dirbti rokiškėnams. Koks jausmas?

– Pirmasis tarybos posėdis buvo nauja, įdomi patirtis. Man labai įstrigo priesaikos davimas, kai jaučiau didžiulę atsakomybę ir įsipareigojimą. Jaudinausi lygiai taip pat, kaip per debatus (šypsosi).  

– Po pirmojo šios kadencijos tarybos posėdžio su valdančiaisiais, būdamas opozicijoje, nuėjote sodinti ąžuoliuko. Nesulaukėte savo kolegų iš opozicijos priekaištų dėl to?

– Kvietė visus, nežinau, kodėl kiti nevažiavo. Gal jie neturėjo laiko, aš jo turėjau. Kaip ūkininkui man patinka žemė, rūpi gamta. Galėjau ne tik stebėti, bet ir prisidėti prie ąžuoliuko pasodinimo. 

– Kokiu būsite opozicijos nariu – nuosaikiu, aršiu, konstruktyviu?

– Mes, valstiečiai, tikrai palaikysime mūsų supratimu gerus sprendimus, teisingus ir naudingus Rokiškio kraštui. Stengsimės būti konstruktyviais, bet jei prireiks galime būti ir aršiais.

–Kaip šeima vertina jūsų sukimą į politiką?

–Įvairiai. Žmona mane palaikė einant į rinkimus, bet ji nemėgsta viešumo. Su sūnumis kalbamės, aptariame vieną ar kitą politinę situaciją, pasijuokiame.

–Ar jau pajutote viešumo kainą?

–Tai – iššūkis man pačiam. Kartais keistas jausmas apimdavo, tačiau labiausiai stresą kėlė nežinojimo klausimas. Jaudinausi, pavyzdžiui, per debatus, jeigu manęs kažko paklaus, o aš nežinosiu tikslaus atsakymo. Galima sakyti, kad du dalykai mane labiausiai neramino einant į politiką – viešas kalbėjimas, kai tave filmuoja, ir atsakymo neturėjimas. Kai scenoje savo tiesioginio darbo reikalais dalyvauju seminare ir darau pristatymą, būnu pasiruošęs, todėl jaučiuosi ramus, užtikrintas ir žinau atsakymus, o kai dalyvauji politikoje ir esi naujokas, nerimą kelia tam tikrų dalykų nežinojimas ir patirties nebuvimas.

O, jeigu kalbant, apie tai, kur ir ką perku, tai parduotuvių, kuriose paprastai apsiperku, pardavėjos žino, ką renkuosi. Tie, kas nori pažiūrėti į mano pirkinių krepšelį, gali darbo dienomis apie 20.00-20.30 val. ateiti į parduotuvę (juokiasi). Kalbant rimtai, kai rinkimų karštinės metu buvo iškabinti plakatai su mano atvaizdu, tikrai teko susidurti su smalsiais žvilgsniais. Jaučiau, kad mane lygina su tuo, kurį kažkur matė – laikraštyje, plakate ar pan.

– Kas leidžia pailsinti galvą kelionėse – dirbate mieste, gyvenate kaime, daug keliaujate po Lietuvą, rūpindamasis ūkininkų interesais, kokios muzikos klausotės?

– Ilgose kelionėse pastebėjau, kad dažniau įsijungiu „Žinių radiją“, kad sužinočiau naujienas. Mėgstu LRT „Opus“ siūlomą grojaraštį, taip pat disko muziką.

Visą straipsnį skaitykite penktadienio, balandžio 28 dienos, „Rokiškio Sirenos“ numeryje.