Bendruomenių šventė Panemunėlyje patvirtino, kad „Tik kartu mes sėkmingi“ (foto) (0)

Diena žadėjo būti karšta. Pleškino nuo ryto, kai Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietėje prie buvusios mokyklos pastato Rokiškio rajono vietos veiklos grupės žmonės ėmėsi stadione ręsti palapines, ieškoti, ką patiekti ištroškusiems ir išalkusiems svečiams, kurių laukė Rokiškio krašto bendruomenių šventė „Tik kartu mes sėkmingi“. Šventės organizatoriai baiminosi, kad kaitra išbaidys dalyvius bei lankytojus. Nepaisant to, šventė įvyko. Šventės vieta pasirinkta neatsitiktinai – Panemunėlis šiais metais yra Mažoji Lietuvos kultūros sostinė.

Ilgą ekskursija po Panemunėlio kraštą

Daugiau nei dvi valandas tęsėsi Panemunėlio istorinių vietų lankymas. Nors ekskursantų atvyko vežti du autobusai, žaliajam, kuriame daugiau vietų, teko gręžtis atgal ir vykti į autobusų parką – visi, kurie norėjo išklausyti pasakojimus apie istorines vietas, tilpo į mikroautobusą. Užtat jame buvo linksma. Istorines vietas aprodė ir apie jas papasakojo gidė Violeta Kepalaitė – Aleknienė. „Savanoriauju iš meilės gimtajam kraštui“, - sakė istorijos mokslus baigusi ir 22 metus muziejuje išdirbusi moteris. Papasakota ir aprodyta įvairių dalykų. Turbūt jau visi žino Matlės Olkinaitės istoriją, šį tą iš Juozo Tūbelio biografijos, kaip atsirado Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietė ir panašius dalykus. Dėl kai kurių faktų autobusiuke kildavo diskusijos arba klausimai. Aprodytos vietos, kuriuose jau nebėra sodybų, tačiau kažkada kūrėsi kaimai, virė gyvenimas, gyveno žinomi žmonės. Rokiškio rajonas turi ir vietą, kuri įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą – tai yra Struvės geodezinis lankas, fiksuojamas ties Gireišių kaimu,. Rokiškio rajone. 2822 km ilgio trikampių matavimo grandinė  buvo reikalinga, bandant sužinoti tikslesnę žemės formą ir dydį. Kaip gyveno knygnešiai, kur buvo apsistojęs ir vykdė švietėjišką veiklą kunigas Jonas Katelė. Ir ne „Amerika pirtyje“ yra pirmasis lietuviškas vaidinimas, o kitas slaptas lietuviškas vaidinimas, vykęs Panemunėlyje. Apie tai byloja paminklinis akmuo, skirtas pirmajam slaptam lietuviškam vaidinimui atminti. Nurodoma data- 1893 metai. Ant akmens užrašas: „Dieve, saugok lietuvišką žodį“.

Tarp atrakcijų – ir lėlės iš žolynų, virtę papuošalais

Kol autobusiukas lankė istorines vietas, buvo įrengtos vietos pradžiuginti vaikams, pasirūpinta šaltu gėrimu, o stalas ėmė pildytis skaniausiais užkandžiais. Palapinėje vaikų džiaugsmui įsikūrė dvi moterys, lėlių teatro „ČIZ“ atstovės, Dalia Ziemelienė ir Nadežda Ivanova, kurios visus mokė pasigaminti lėlytes – arba iš žolynų, arba iš spalvotų skiaučių. Vakaro pabaigoje lėlės iš smilgų kabojo dažnam šventės dalyviui ant krūtinės kaip originalus papuošalas, įskaitant ir rajono merą Ramūną Godeliauską, šios šventės globėją. Prekiautojų buvo nedaug – vos viena moteris pardavinėjo papuošalus ir lino apdarus, o prie lėlių gamintojų buvo išdėliota nemažai tautiškumu alsuojančių smulkmenėlių.

Scenoje liūdna nebuvo

Scenoje norinčių pakalbėti netrūko. Šventės vedėja – Audronė Šakalienė. Vietos veiklos grupę atstovavo vadovė Milda Ulevičienė. Pasisakė Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis, Rokiškio rajono Panemunėlio mokyklos – daugiafunkcio centro direktorė Inga Belovienė, asociacijos „Panemunėlio kraštas“ pirmininkė Inga Driskuvienė. Seimo narį Vidmantą Kanopą atstovavo Dainora Mineikienė, kuri perdavė ir dovanas. Scenoje visus linksmino ir šokdino įvairūs muzikos kolektyvai – tiek vietiniai, tiek iš kitų vietovių. Koncertavo Panemunėlio daugiafunkcio centro kaimo kapela „Provincija” (vadovas Rimantas Mickys), Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus populiariosios muzikos ansamblis „Vienu vėju” (vadovė Rožė Lapienienė), Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus moterų ansamblis „Gija” (vadovė Nijolė Navikienė), iš kurio – dvi pasakorės Vida Baronienė ir Jovita Jasikevičienė, Utenos kultūros centro Vyžuonos kultūros skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Versmė” (vadovė Ramūnė Miečiutė), Anykščių kultūros skyriaus mišrus vokalinis ansamblis „Leliuna” (vadovė Irena Kuliavienė), Rokiškio rajono Panemunėlio MDC Kamajų skyriaus „Senjorų kolektyvas” (vadovė Sigita Gasiūnienė), Aukštakalnių skyriaus kapela „Barškutis” (vadovė Esmeralda Smalstienė). Visi kolektyvai gavo dovanų tiesiai iš mero rankų.

Medžio drožėjų plenero dalyviai darbus baigė – iškeitė į ąžuolo lapų vainikus

Liepos 2-ąją buvo apdovanoti medžio plenero dalyviai, medžio meistrai Gintaras Varnas, Vidmantas Zakarka, Romualdas Kaminskas, Vidas Jasiulevičius iš Vabalninko, Eduardas Titas iš Miežiškių, Panevėžio rajono, kuriuos mero rankos padabino ąžuolo lapų vainikais. Jie plenero laikotarpiu prigamino daugybę įspūdingų vardinių suoliukų, skirtų įžymiems Panemunėlio krašto žmonėms. Planuojama, kad šie suoliukai su laiku taps interaktyvūs. Gintaras Varnas tiek šventės metu, tiek socialiniuose tinkluose apie plenerą pasisakė: „Apturėjau gera laiką - susitikau su kolegomis, pasibendravom, prisiminėme išėjusius kolegas, suskaičiavome, kiek metų stovyklaujame kartu. Plenerą labai mylėjo vietiniai žmonės - kas atsigerti, kas ledų atveždavo, bet labiausiai tai mylėjo saulė - tikrai nieko negailėjo...“

Dalintasi informacija

Juozo Tuitos sukurti filmai apie Panemunėlį, koks jis buvo senais laikais, buvo rodomi mokyklos vestibiulyje. Kas norėjo nuo saulės pasislėpti mokyklos pastate ar šiaip atsitiktinai užsuko, galėjo pasižiūrėti ir galbūt prisiminti save, kokie buvo kadaise. Lauke palapinėje buvo galima susipažinti su Vietos veiklos grupės vykdytais projektais - apie juos informacija buvo pateikta 10-yje informacinių plakatų.

Laiškai į praeitį žymiems Panemunėlio žmonėms

Ant scenos tarp muzikinių pasirodymų Rokiškio liaudies teatro aktorė Raimonda Stankevičiūtė – Vilimienė skaitė jaunimo kūrybinio laiško konkursui „Mudu abu iš Panemunėlio“ parašytus kūrinėlius. Jauniausiai kūrėjai – vos 8-eri. Laiškų autoriai: Milda Čeponytė, Benas Jasinevičius, Jonas Katinas, Milda Tunaitytė, Laurynas Čepukas, Urtė Šakalytė, Elzė Belovaitė. Laiškai į praeitį, įžymiems Panemunėlio žmonėms Madlei Olkinaitei, Juozui Tūbeliui, Jonui Katelei, Liudvikai Didžiulienei - Žmonai rašyti, lyginant jų gyvenimo laikotarpį su dabartimi, jų patirtis su savosiomis. Vaikai ir jaunimas už savo laiškus gavo dovanų vertingų knygų. Žadama jų kūrinius išsaugoti ateičiai, laminuoti.

Šventėje – nerta vėliava rekordininkė ir jos kūrėja

Vyko ir kitų įdomių atrakcijų. Šventėje pristatyta didžiausia nerta tautinė vėliava, kuri pripažinta Lietuvos rekordu. Ją vąšeliu nunėrė neseniai Panemunėlyje apsigyvenusi Katarina Jonaitytė. Šią vėliava nešė net septyni išsipuošę vaikai. Katarinai taip pat įteiktos mero dovanos.

Bendrystės korio užteko visiems

Ypatingas renginio momentas – bendrystės korio lipdymas. Nulipdytas tokio didumo korys, kurio pirmąją šventės dieną nepavyko išdalinti visiems dalyviams, tai teko pavaišinti ir „Elžbietinėje“ sekmadienį. Pirmąją vietą laimėjo asociacijos „Panemunėlio kraštas“ žmonės, kurie korio lipdymui itin atsakingai ruošėsi ir nulipdė virš 7 kg korio. Antroji vieta atiteko Lailūnų kaimo bendruomenei, o trečioji – Salų kaimo bendruomenei. Be abejo, ir jie neliko be dovanų.

Tik kartu mes sėkmingi

Šventėje netrūko nei gėrimų, nei valgio – vos tik stalas ištuštėdavo, tuoj šeimininkės atnešdavo naujų užkandžių, įpildavo naujo vandenuko su citrina ar kavos. Labai džiugu, kad šventėje nei alkoholio, nei girtų žmonių nebuvo. Atvykus populiariosios muzikos grupei „Lietuvaičiai“, nemaža dalis susirinkusių leidosi šokti, švęsdami vasarą ir bendrystės vakarą, tarsi patvirtindami „Tik kartu mes sėkmingi“.