Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai

Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Rekomenduojami video
Jau po poros dienų Rokiškis taps kaip niekad gyvas. Jau penktadienį grįžti į gimtinę skubės ne tik skirtinguose Lietuvos miestuose gyvenantys rokiškėnai, bet net ir užsienyje gyvenimą kuriantys kraštiečiai keletui dienų atlėks aplankyti artimųjų ir sudalyvauti jubiliejiniame Rok
2024-09-18
Jaunimo vienos dienos stovykla – viena iš neformalios grupės „Jaunimas Aleksandravėlėje“ jaunimo iniciatyvų projekto „Sugalvokim ir padarykim“ (vad. M. Tavoras), finansuojamo Rokiškio savivaldybės, veiklų.
Ji pritraukė ne tik jaunimą, be
2024-09-18
Velykalnio parke įvyko džiaugsminga ir jauki Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos bendruomenės diena, kuri subūrė mokinius, jų tėvelius ir mokytojus švęsti kartu. Šventę pradėjo progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas, pasveikindamas visus susirinkusiuosius ir linkėd
2024-09-14
Antrus metu iš eiles Mokslo ir žinių diena Rokiškyje minima ne tik atskirai kiekvienoje mokykloje, bet ir bendra švente visiems rajono moksleiviams. 10 val. sugūžėję į savo klases ir pasveikinę auklėtojas, vidurdienį visi rinkosi į aikštę prie Kultūros centro.
Čia pirm
2024-09-02
Nors dienomis termometrai už lango vis dar rodo vasarinę temperatūrą, deja, jau šeštadienį atsisveikinome su kalendorine vasara. Moksleiviai „apsiginklavo“ kardelių žiedais, pasiruošė išeiginius drabužius, o pirmadienio rytą juos vėl budino skambantys žadintuv
2024-09-02