Obelių dvarvietę „šukavo“ metalo ieškiklių naudotojai – aptikta daugiau nei pusšimtis radinių (foto) (0)
Spalio 21 d. kelias valandas Obelių dvarvietę (Rokiškio r.) „šukavę“ iš įvairių Lietuvos miestų bei Lenkijos atvykę metalo ieškiklininkai aptiko daugiau nei pusšimtį radinių. Archeologė Roma Songailaitė, jau ne vienerius metus tyrinėjanti buvusios dvaro sodybos teritoriją, sakė, kad patikrinti tokio dydžio teritoriją be pagalbos būtų užtrukę gerokai ilgiau. Aptikti archeologiniai radiniai bus perduoti Laisvės kovų istorijos muziejuj Obeliuose.
Patvirtino prielaidas
Pasak R. Songailaitės, tyrimų tikslas buvo patikslinti dvarvietės vertingąsias savybes. Du išlikę buvusio dvaro pastatai – arklidė ir kumetynas yra saugomi architektūriniai objektai, tačiau buvo nežinoma, ar teritorijoje yra kultūrinis sluoksnis. Buvo žinoma XIX a. perstatyto dvaro teritorija, tačiau istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad Obeliuose dvaras stovėjęs gerokai anksčiau – XVI a. „Situacija tokia, kad nežinojome, kur tiksliai galėjo būti dvarvietė. 2020–2021 m. atliekant archeologinius tyrinėjimus privačiame sklype radome XVII a. sluoksnį ir XVIII a. pastato fragmentus. Šiemet tęsėme archeologinius kasinėjimus, buvo iškasti keli šurfai. Tai, ką radome kasinėdami ir šiandienos radiniai patvirtino, kad čia yra ankstesnis negu XIX a. kultūrinis sluoksnis, šioje vietoje buvo gyvenama ir sklypas galėjo priklausyti senajai dvarvietei“, – apie atliekamus tyrinėjimus pasakojo R. Songailaitė.
Šiukšlės ir vertybės
Dvarvietės teritorija užima apie 3,5 ha, pagal tyrimo projektą žvalgomieji tyrimai buvo atlikti tik apie 15 kv. metrų. Metalo ieškiklininkai, pasak archeologės, pagreitino darbus – aptikta daugiau nei pusšimtis individualių radinių, neskaitant dar 20-ties, kurie buvo rasti vasarą.
Šeštadienį vykusiuose žvalgymuose dalyvavę metalo ieškiklių naudotojų klubo (MINK) nariai bei kolegos iš Lenkijos kasė iš žemės ne tik kelių šimtmečių daiktus ar jų fragmentus, bet aptiko ir nemažai šiukšlių, XX a. istorijos „pasakotojų“ – metalinių kamštelių, suplotų konservų dėžučių, viena iš jų – su šūvių paliktomis skylėmis, galimai buvo naudojama kaip taikinys pramogaujant.
Tarp kitų radinių – garo mašinos vardinė lentelė, vikšro detalė, šovinių gilzės, galimai užsilikusios nuo Pirmojo pasaulinio karo. Tarp seniausių archeologinių radinių – XVII a. Jono Kazimiero šilingas, 1751 m. denga (Rusijos moneta), sagės, XVII a. sagtelė, įvairių daiktų fragmentai.
Išsaugojo senuosius pastatus
Laisvės kovų muziejaus Obeliuose vedėjas Valius Kazlauskas pasakojo apie ankstesnius dvarvietės tyrinėjimus, rodė jau anksčiau šioje teritorijoje rastus ir muziejuje saugomus radinius – koklius, monetas, buities daiktų detales, papildančias istoriją. Pasak istoriko, krosnių kokliai tarp radinių svarbūs, juos išliedavo su didikų heraldika, todėl tai daug papasakoja apie savininkus – kas valdė dvarą, ir pan.
Žvalgymų dalyviai aplankė Obelių spirito varyklą, kurią 1907 m. Obelių dvare įkūrė grafas Jonas Pšezdeckis, iš užsienio atgabenęs ir įrengęs vieną moderniausių tiems laikams malūno turbinų.
Išplėtusi gamybinius pajėgumus šimtus kartų, gamykla išsaugojo istorinę erdvę – senuosius pastatus.
Pokyčius gamyboje atspindi keli skaičiai. Pradėjusi dirbti gamykla pagamindavo 100 l spirito per parą, dabar – 10 mln. litrų spirito per metus. Atliekas panaudoja biodujų gamybai, iš jų gamina elektros energiją. Per parą gaunama 26 megavatvalandės elektros energijos – vidutiniam šeimos ūkiui tiek užtektų penkiolikai metų.
Istorija neprekiauja
Klubo „MINK“ vadovas Emilijus Petukauskas sako, kad talkindami archeologams, metalo ieškiklius naudojantys entuziastai išvalo teritoriją nuo XX a. metalo laužo. Vieno sąskrydžio metu žvalgomoje teritorijoje metalo ieškiklininkai surinko daugiau nei 3,5 t metalo laužo.
Metalo ieškiklius naudojantys asmenys dar neseniai kėlė įtarimą, bendradarbiavimas su archeologais irgi mezgėsi pamažu. „Istorija mes neprekiaujame“, – griežtą klubo nuostatą išsako klubo nariai.
Bendradarbiauja su archeologais
Pasak E. Petukausko, pradžioje nebuvo nei organizacijos, nei ryšio su paveldosauga, tik būrys entuziastų, naudojančių metalo ieškiklius. „Kai buvo sugriežtinta ši veikla, organizavome klubą. Buvo paplitusi nuomonė, kad kiekvienas, kuris vaikšto su metalo detektoriumi, yra juodasis archeologas ir apie jį reikia informuoti policiją. Kalbėjomės su Kultūros paveldo departamento specialistais, siūlėme prisijungti prie paieškų, pristatyti radinius. Jeigu paimi daiktą be pažymėtų koordinačių, tai tarsi istorijos vagystė. Išplėštas daiktas iš savo aplinkos praranda kontekstą, nekuria istorijos. Pirmieji žvalgymai su archeologais buvo nauja patirtis. Esame dėkingi pirmiesiems archeologams, kurie surizikavo mus pakviesti į žvalgymus“, – apie įstatymų ir veiklos pokyčius kalbėjo klubo vadovas.
Lietuviškas ilgasis
Pirmieji „MINK“ klubo narių žvalgymai su archeologu Ramūnu Šmigelsku vyko Utenos rajone, vėliau teko dirbti su archeologais Gintautu Zabiela, Gintautu Vėliumi ir kt. Nuo 2014 m. klubas kartu su archeologais dalyvavo 148 žvalgymuose. Šiuo metu klube beveik 40 narių, tarp jų – vienas rokiškėnas Žilvinas Lasys. „Mes esame istorijos entuziastai ir archeologų pagalbininkai. Visi skirtingų profesijų, išsilavinimų, požiūrių, bet mus vienija hobis. Pagal Lietuvos įstatymus mes visiškai savarankiškai veikti negalime, todėl esame savanoriai, archeologų pagalbininkai“, – antrino kolegai Ž. Lasys. Kartu su archeologais rokiškėnas tyrinėjo ne vieną istorinę vietą. Žvalgymuose Kernavėje Žilvinas aptiko įspūdingą radinį – lietuvišką ilgąjį (sidabrinį lydinį, skirtą piniginiams atsiskaitymams, kol dar nebuvo monetų), taip pat vyko į žvalgymus Lenkijoje, Griunvaldo laukuose tyrinėjo Medvėgalį, Šeimyniškėlių piliakalnį Anykščiuose, Saločių ir saulės mūšių vietas.
Pasendino Anykščius
Viename iš paskutinių žvalgymų Anykščių dvarvietėje, kur archeologas G. Zabiela vykdė kasinėjimus, Ž. Lasys rado Jogailos laikų denarą ir pasendino Anykščių istoriją dar 50-čia metų.
„Sėkmė šypsosi kantriausiems ir nuosekliausiems. Džiugina seni, nematyti radiniai, kurių net paskirties nežinai. Tada ieškome įvairios literatūros, bandome išsiaiškinti, kas tai galėtų būti“, – apie savo hobį ir įspūdingas radybas kalba Ž. Lasys.