Jauna kraštietė sugrįžo į savo gimtąjį miestą (0)
Jauna kraštietė Justina Šarkauskaitė niekada nebuvo iš tų, kurie baigę mokslus, nenorėtų grįžtį į savo gimtąjį miestą. Beveik devynis metus gyvenusi Kaune, ji grįžo ir yra be galo patenkinta savo sprendimu. Galbūt galime daryti išvadą, kad vienas kitas jaunas žmogus savo ateitį mato gimtajame mieste?
- Ką pasirinkote studijuoti ir kodėl?
- Dar mokykloje žinojau, kad norėčiau studijuoti ekonomiką. Visada patiko skaičiai, turiu analitinį mąstymą, gerai sekėsi tikslieji mokslai, o ekonomika - platus mokslas, kurio metu visa tai galėjau pritaikyti. Studijavau ekonomiką Vilniaus universiteto Kauno fakultete. Po dviejų studijų metų pasirinkau verslo ir viešojo sektoriaus ekonomikos studijų kryptį. Studijas tęsiau Kauno technologijos universitete, kuriame įgijau įmonių valdymo magistro laipsnį.
- Kaip viskas klostėsi toliau?
- Po bakalauro studijų įsidarbinau į DNB banką, kur dirbau vadybininke ir buvau atsakinga už privačių ir verslo klientų aptarnavimą. Šį darbą derinau su magistro studijomis. Baigusi studijas, laimėjau konkursą banke ir pradėjau dirbti su vidutinio dydžio įmonėmis ir viešuoju sektoriumi Kauno regione. O pastaruoju metu dirbau ekonomiste stambių verslo klientų departamente. Šis DNB skyrius Vilniuje, taigi kiekvieną dieną važinėdavau iš Kauno į sostinę.
- Kodėl norėjote grįžti į gimtąjį miestą?
- Niekada nesižavėjau didmiesčio gyvenimu. Kaunas, Vilnius - puikūs miestai, kuriuose daug pramogų, prekybos vietų. Bet juk nėra jokių problemų į juos nuvažiuoti savaitgaliui. O Rokiškyje lėtesnis tempas, nėra kamščių, visada surandi vietą automobiliui, todėl gali daugiau laiko skirti sau.
- Ar visada žinojote, kad grįšite, o galbūt šis noras atsirado vėliau? Jei taip, kada?
- Kad sugrįšiu į Rokiškį, žinojau visada. Buvo tik laiko klausimas.
- Ilgą laiką gyvenote Kaune. Kodėl nesugrįžote anksčiau?
- Kaune gyvenau beveik devynis metus. Iš pradžių laikė studijos, vėliau įdomus darbas, naujos pareigos, tačiau noras grįžti nedingo. Sugrįžti į Rokiškį rimčiau svarstyti pradėjau prieš metus - dalyvavau konkurse, tačiau nesėkmingai. Tuo metu šiek tiek nusivyliau, bet dabar netgi džiaugiuosi, nes per šiuos metus išbandžiau save ekonomistės pareigose ir įgijau neįkainojamos patirties, dirbant su pačiais stambiausiais verslo klientais.
- Kas paskatino išvažiuoti iš sostinės?
- Grįžau į Rokiškį, nes pavyko laimėti konkursą. Jei nebūtų pasisekę antrą kartą, toliau būčiau likusi dirbti banke. Gyvenimas Rokiškyje nėra vienintelė sugrįžimo priežastis. Taip pat norėjau ir įdomaus bei prasmingo darbo, kuriame galėčiau pritaikyti studijų metu įgytas žinias.
- Grįžote į gimtąjį miestą. Kaip jums sekasi šiuo metu, dirbant naująjį darbą ir gyvenant ten, kur visada norėjote?
- Seniūno pavaduotoja dirbu dar tik trečią savaitę, taigi dar daug reikia išmokti. Seniūnijoje labai puikus ir draugiškas kolektyvas, kuris labai geranoriškai mane priėmė ir noriai padeda, iškilus klausimams. Labai smagu, kad galiu ilgiau pamiegoti: kelionė iš Rokiškio į Kazliškį trunka 15 min., o iš Kauno į Vilnių tekdavo važiuoti daugiau nei valandą. Įžvelgiu tik pliusus ir džiaugiuosi savo sprendimu grįžti į Rokiškį bei dirbti seniūnijoje.