Justina Čereškaitė – kraštietė fotografė, bandanti savo darbais užkariauti Londoną (foto) (3)

Publikuota: 2016-11-25 Kategorija: Žmonės
Justina Čereškaitė – kraštietė fotografė, bandanti savo darbais užkariauti Londoną (foto)
J. Čereškaitės nuotr. / J. Čereškaitei fotografija tapo ne tik pomėgiu, bet ir mylimu darbu.

Justina Čereškaitė, mergina, gimusi ir užaugusi nedideliame Rokiškio mieste, tačiau šiuo metu savo fotografijomis užkariavusi vieną didžiausių Europos sostinių – Londoną. Fotografija žavėjusis nuo paauglystės, šiuo metu mergina semiasi žinių įvairiuose kursuose, mokymuose, kuriuos organizuoja fotografai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš įvairiausių kitų šalių. J. Čereškaitės fotografijos darbai buvo eksponuojami Lietuvos ambasadoje Londone bei laimėjo nemažai apdovanojimų vykusiuose konkursuose, buvo eksponuojami parodoje „Woman in me“.

Minėjote, kad į gyvenimą fotografija atėjo visiškai natūraliai?

Fotografija žavėjausi nuo pat paauglystės. Fotosesijas rengdavau savo draugėms, tačiau ir pati mėgdavau būti modeliu, galbūt net labiau žavėjausi buvimu kitoje objektyvo pusėje. Ėjimas nuo mėgėjiškos fotografijos link profesionalios, meninės vyko savaime ir buvo visai natūralus procesas. Prasidėjo nuo visai paprasto fotoaparato ir, kaip apetitas kyla bevalgant, taip poreikiai ir užmojai vis augo. Vieną fotoaparatą keitė kitas, techniškai geresnis, profesionalesnis ir ėmiau pastebėti, kad kur eičiau, važiuočiau, dalyvaučiau – su manimi visur keliaudavo ir fotoaparatas.

Kas pastūmėjo išbandyti save šioje srityje?

Londone dirbau grožio salone ir lyg tyčia į jį užsuko vienas jaunas fotografas. Su savimi jis turėjo savo darytų nuotraukų albumą, kuris mane labai sužavėjo. Pamenu, jog mane itin sužavėjo gatvėje daryti jo portretai ir jo, kaip fotografo, išskirtinis bruožas – fotografuoti nepažįstamus, įdomius ir išskirtinai atrodančius žmones tiesiog gatvėje. Man ši idėja pasirodė patraukli, todėl pagalvojau, kad ir man reikėtų pabandyti. Taip mano rankose atsirado pirmasis profesionalus fotoaparatas. Vaikinas suteikė man daug žinių, papasakojo apie fotoaparato technines galimybes, naudojimą. Tuo metu apėmė euforija. Galvojau – va dabar tai darysiu įspūdingas fotografijas. Tačiau nieko panašaus nenutiko ir netrukus teko labai nusivilti. Supratau, kad reikia įgauti specialių žinių.

Kokie buvo pirmieji žingsniai ir tolesnis kelias tobulumo link?

Pirmiausia viename koledže susiradau mokymus, kuriuos vedė anglė fotografė. Šiuose kursuose išmokau techninių dalykų, ką kuris mygtukas reiškia. Gavau daug teorijos, tačiau praktikos buvo itin mažai. Tuomet nusprendžiau lankyti kursus pas lietuvį fotografą Tomą Brazinską. Jo rengiamuose mokymuose susipažinau su „Adobe Photoshop“ ir „Lightroom“ programomis. Įgavau daug žinių, patirties. Jis buvo tas žmogus, kuris pastūmėjo fotografiją paversti darbu. Tuo metu nemaniau, kad kas nors iš to išeis, tačiau šiandien ši veikla yra pagrindinis mano darbas ir pomėgis. Visai netrukus dalyvavau dar vienuose mokymuose Airijoje, kuriuos rengė garsi fotografė iš Rusijos Elena Šumilova. Taip pat teko pabuvoti dar keliuose seminaruose, kuriuose buvo akcentuojamas nuotraukų retušavimas. Manau, kad tobulėjimui ribų nėra, todėl planuoju nesustoti vietoje ir jau turiu numačius keletą mokymų, kuriuose norėčiau sudalyvauti ir pasisemti žinių.

Kokioje fotografijos srityje daugiau specializuojiesi?

Priėmiau dar vieną iššūkį – žengiu pirmuosius žingsnius kaip mokytoja ir rengiu kursus pradedantiems fotografams. Esu meninės fotografijos atstovė. Fotografuoju žmones, vaikus, rengiu nėščiųjų, šeimos fotosesijas, taip pat fotografuoju ir įvairius renginius bei vestuves. Šiuo metu jau prasidėjo kalėdinių fotosesijų bumas.

Kokie įsimintini nuotykiai, akimirkos ir pasiekimai?

Prieš keletą metų Londone dalyvavau „Blitc“ turnyre ir užėmiau 3-ąją vietą. Galiu tik pasidžiaugti, kad mano darbai kabojo Lietuvos ambasadoje Londone, dalyvavau parodoje „Woman in me“. Dažnai dalyvauju socialiniuose tinklapiuose skelbiamuose konkursuose ir gana dažnai mano darytos fotografijos užima pirmąsias vietas. Fotografuojant renginius, rengiant fotosesijas, nei vienas fotografas neišvengia netikėtumų – tiek smagių, tiek ne tokių linksmų. Įvairių nutikimų būna neretai, tačiau vienas įsimintiniausių – per vestuves nuo žvakės užsidegę plaukai. Visa laimė, kad apdegė nestipriai.

Papasakokite apie ateities planus? Kokie jie?

Prieš pora metų įsirengiau fotostudiją savo namuose. Tačiau ateityje planuoju įsirengti didesnę fotostudiją. Taip pat tikiuosi sėkmingai apmokyti pradedančius naujus fotografus ir dirbti kartu didelėje fotografijos virtuvėje. Galbūt planuoju mažiau laiko skirti klientams, o daugiau – mokymams, tobulinimuisi ir daryti

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video