Prie gražėjančio Rokiškio krašto vaizdo jau ne kartą prisidėjo I. Čirūnaitės vadovaujama įmonė (0)

Rokiškį kuria ne tik čia diena iš dienos gyvenantys žmonės: prie miesto puoselėjimo ir „augimo“ savo idėjomis, pasiūlymais ir jau realiais darbais netgi dažniau prisideda iš čia kilę, bet gyvenimą kitur kuriantys rokiškėnai. Žinia apie kraštietės Ievos Čirūnaitės vadovaujamą įmonę UAB „Synergy Solutions“ nuskambėjo per naujosios Roliškio arenos atidarymo ceremoniją, kurios metu ji ir įmonės projektų vadovas buvo apdovanoti specialiai šiai progai Rokiškio rajono savivaldybės išleistais proginiais atminimo ženklais, nes įmonė prisidėjo prie pastato atsiradimo. Pakvietus kraštietę pokalbiui paaiškėjo, kad tai – ne pirmas projektas, kuriuo ji prisideda prie gimtojo miesto „augimo“ ir gražėjimo.

Tad I. Čirūnaitės klausėme, kodėl savo gyvenimą pasuko tokiu techniniu keliu, ar vis dar susiduria su požiūriu, kad inžinerija/projektavimas/statyba – vyriškos profesijos ir – „ne moterų reikalas“ bei kur dar Rokiškio krašte galima rasti jos kompanijos kolektyvo „pirštų antspaudų“.

Trumpai apie įmonę

UAB „Synergy Solutions“ apima labai plačią sritį: tai – ir pastatų ar jų energinio naudingumo projektavimas, techninė priežiūra ir vertinimas, projektų valdymas, teritorijų planavimas. Įmonės komandą sudaro kvalifikuoti specialistai, konstruktoriai, prisidėję prie ne vieno užsienyje plėtojamo projekto tokiose šalyse kaip: Danija, Švedija, Norvegija, Kaimanų salos. Bendrovėje dirbantys projektų vadovai, BIM (angl. Building Information Modeling) koordinatoriai, architektai, visų inžinerinių dalių specialistai yra atestuoti ir sertifikuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijos pasyviųjų namų institute, o savo darbą atliekantys su naujausia ir moderniausia BIM programine įranga: „Tekla Structures“, „Tekla BIMsight“, „Dlubal RFEM“, DDS-CAD, „EliteCAD“ ir t.t. 

– Esate įmonės direktorė, tad smalsu, ar įmonė yra Jūsų „vaikas“, ar Jūs, visgi, esate samdyta specialistė?

– Nei taip, nei taip: esu pamotė šiame reikale (šypteli – aut. past.). Tai yra mūsų šeimos – mano ir mano vyro – verslas, ir aš nesu ta tikroji vadovė, tikroji direktorė, kuri visiems labai vadovauja. Tai yra komandinis darbas. Visgi, kad ir kaip aš save nuvertinčiau, visai „šviežia“ patirtis rodo, kad įmonėje esu svarbi: neseniai pagimdžiau ir bandžiau kelis pastaruosius mėnesius nedirbti, deja, kūdikiui dar nebuvo mėnesio, kai turėjau važiuoti į darbą „gesinti gaisro“. Pasirodo, vis dėl to kažką įmonėje veikiu (šypteli – aut. past.). Bet šiandien gal labiau galėčiau pasakoti ne apie įmonės veiklą ar kaip ją valdyti, o kaip derinti darbą su motinyste.

– O kaip apskritai šis Jūsų verslas atsirado?

– Mano vyras dirbo direktoriumi kitoje įmonėje. Pradėję „Synergy Solution“ veiklą, sukūrimo stadijoje, mąstėme sukti į gamybos pusę. Viską pradėjome užsienyje. Bet aplinkybės susiklostė taip, kad ėmėme dirbti pagal turimas kvalifikacijas, įgytas specialybes – aš baigiau Vilniaus Gedimino technikos universitetą, mano vyras – miestų planavimo studijas – ir dabar mes esame visiškai projektuotojai. Dirbame tik su viešuoju sektoriumi: neprisitraukiame klientų „iš išorės“ ir nedirbam su individualiais žmonėmis – neprojektuojam gyvenamųjų namų. Veiklą vykdome dalyvaudami įvairiuose viešuosiuose pirkimuose ir kokį projektą laimime, tokį ir įgyvendiname. Įmonės pavadinimas „Synergy Solutions“ atskleidžia, kad mes nesame vienos dalies projektuotojai, bet analizuojame ir matome, kaip statinys ar objektas sąveikauja su aplinka. Tai – kompleksinis projektavimas, kuriant funkcionalias, estetiškas ir tvarias erdves, kurios ne tik atitinka šiandienos poreikius, bet ir kuria vertę ateičiai. Mūsų komandos tikslas – sujungti architektūrą, inžineriją ir dizainą į vieningą, kokybišką sprendimą. Paprastai kalbant, elementari gatvė nėra vienas elementas, nes ji turi susisieti su aplinka, turi būti ryšys, tad kai mums sakoma projektuoti objektą, mes nesikoncentruojame tik į jį. Mano vyro vizijos iš karto yra išplėstinės, abstrakčios – kaip, kas ir kur įsikomponuoja.

– Kiek metų Jūsų įmonei?

– Dabar skaičiuojame 13-uosius veiklos metus: trejus metus buvo gamyba užsienyje, o tą, ką darome šiandien, atliekame jau 10 metų. Tačiau jei kalbame apie konkrečias patirtis, įgyvendintus projektus, visa tai skaičiuojama, vėlgi, kiek kitaip: laimėjus kažkokį projektą ne visada iš karto jį ir įgyvendinsi. Neretai savivaldybės paskelbia viešuosius konkursus, tačiau jiems pasibaigus, visa tai „nugula“ kažkurio specialisto kažkuriame stalčiuke ir laukiama pinigų – finansavimo – kada bus galima projektą įgyvendinti. Tad tie skaičiai, kiek projektų mes esame jau padarę ir kiek jų turime laimėję, yra labai skirtingi. Šiuo metu turime tikrai nemažai anksčiau sukauptų darbo projektų, kuriuos pagaliau ateina eilė įgyvendinti: jau dalyvaujam statybų procesuose. Nieko nedarysi, tokia sistema: pirma padaromas projektą, po to dar vyksta rangos darbų konkursas, trunkantis irgi atitinkamą laiką, tik tada prasideda tikrieji statybos darbai. Projektai gali būti arba labai greitai įgyvendinami, jei lėšos jau yra skirtos, arba projektas yra paruoštas, bet dėl įvairių niuansų – ypatingai – kainų pokyčių, niekada net ir nebus įgyvendintas..

– Ar didelė UAB „Synergy Solution“ šeima, komanda?

– Komanda nėra didelė – 24 žmonės, ir ji niekada nebus didesnė, bet mes turime visų reikalingų sričių specialistus: architektai, projektų vadovai, konstruktoriai, šildymo, vėdinimo dalių specialistai, elektrikai, vandentiekių ir nuotekų šalinimo dalių ekspertai, sąskaitininkai. Esame tikrai labai išsigryninę, plius – nesame vien pelno siekianti organizacija, kažkoks didelis koncernas, kuriame viskas daroma dėl pinigų. Savo veikloje siekiame atliepti požiūrį, kad darome gerą darbą: tai yra nauda visuomenei, be abejo – savęs reprezentavimas, tad nedarome atmestinai, greitai. Mes siekiam kokybės, turime „prabangą“ rinktis kažkokį įdomesnį, ne „copy-paste“ projektą. Aišku, garsiau nuskamba iškilę naujos statybos statiniai, bet dirbame su įvairiais projektais, pavyzdžiui, supaprastintais paprastojo remonto projektais, apie kuriuos žino tik Užsakovas ir naudotojas. Jei kalbėsime apie didesnius, vienas tokių – Tauragėje kylanti tokia pat arena, kaip Rokiškyje, Vilniuje dabar „ant bangos“ naujų darželių statyba. 

– Džiaugiatės savo kvalifikuotų specialistų komanda, o ar sunku ją susirinkti?  

– Labai sunku. Tikrai, net labai, labai sunku. Kvalifikuotų specialistų trūkumas šalyje šiek tiek „lepina“ mūsų rinkos dalyvius, todėl tenka ieškoti specialistų ir iš užsienio. Čia galiu atkreipti dėmesį, kad kiekvieną kartą, kai pamatau kažkokią informaciją viešojoje erdvėje apie tai, jog darbdaviai vengia priimti vyresnio amžiaus žmones į darbą, man „verda kraujas“, nes aš, darydama specialistų atranką, net nurodau kriterijų – ne jaunesnis negu 35 metai. Mūsų įmonėje darbuotojų amžiaus vidurkis tikrai yra virš 40 metų.

– Kodėl toks sprendimas? Dabar jau jaunimas galėtų skųstis diskriminacija dėl amžiaus.

– Nes tokia mūsų patirtis. Mūsų, vadinamosios, „milenium“ kartos žmonės jaučia atsakomybę prieš įmonę, prieš kolegas. Jie ateina ir padaro savo darbą, nes kažkas kitas turi dirbti toliau, nes turi vykti procesas. Deja, su jaunimu yra kiek kitaip: jie nori minimaliai darbo, bet iš karto didelio atlyginimo. Dar net neturintis darbo patirties jau kelia reikalavimus, kaip, pavyzdžiui, 4 darbo dienų darbo savaitė... Retai kada gausi ir lojalumą. Anksčiau, vėlgi, mano pačios patirtis iš kitų darboviečių, galėdavai „užaugini“ specialistą, atėjusį į praktiką dar studijų metais, ir jis tikrai ilgą laiką dirbdavo su tavimi, kas atpirkdavo laiko ir energijos investicijas į jo mokymą. Dabar, gi, atsakomybės prieš kolegas laiku padaryti darbą – nebėra. Tad man vyresnis žmogus yra tik pliusas. Štai rugsėjį priėmiau dirbti 52 metų specialistą – architektą.

– O ar jau išnyko modelis, kad statybose moterims ne vieta?

– Aš nedirbu „gryname“ statybų sektoriuje. Aišku, tenka pabuvoti statybvietėse, tačiau mes, itin supaprastintai sakant, esame architektai – žmonės, kurie dirba prie kompiuterio, kurie sukuria vaizdą – techninį projektą – pateikia informaciją ir pagal ją turi atsirasti produktas. Dažniausiai mano „dalyvavimas“ statybose yra bendravimas su aukštesnės kvalifikacijos specialistais – statybos rangovu ar laimėto projekto vadovu. Tad tas lyčių klausimas ir – vieta ar ne – nėra keliamas. Aš net pergalvojau, kad šiai dienai projektų inžinerinių – konstrukcijų, vandentiekio, šildymo, vėdinimo ir kt. sistemų – planų specialistų mūsų įmonėje yra dirbę tiek moterys, tiek vyrai. Gal tik elektrikės moters dar nesu sulaukusi, nors žinau, kad kitoje kompanijoje dirba. Ir tikrai dabar nebėra taip, kad inžinerinė specialybė yra tik vyriškas reikalas. Kalbant apie kitų asmenų bendravimą su manimi, kaip įmonės vadove moterimi, gal įtakos jau turi ir tai, kad yra ne vieneri metai darbo patirties, galybė įgyvendintų projektų – „užaugintas“ šioks toks statusas ir tai, kad ateini nebe vaikas, kaip buvo pradžioje, kai buvai tokia „šviežia“ mergaitė ir bandei šnekėti... Bet keičiasi ir laikai, juk ir šalies savivaldybėse jau kur kas daugiau administracijos direktorių moterų, merių.

– Pokalbio metu užsiminėte, kad „Synergy Solution“ Rokiškyje prisilietė ne tik prie naujosios arenos atsiradimo. Kur dar yra I. Čirūnaitės pirštų, rankų ir kojų antspaudų?

– Ne veltui kalbėjau apie gatves – Rokiškio rajone sutvarkėme tikrai nemažai gatvių: pavyzdžiui, mano gimtuosiuose Bajoruose palei tvenkinį išasfaltuota gatvelė su nauju apšvietimu, tvarkyta Juodupėje, mieste – Rokiškio dvaro fasadas vidinėje pusėje. Ateityje laukia prisidėjimas prie Tyzenhauzų gatvėje atsirasiančio pėsčiųjų tako – ne to gražiojo projektą ežero pakrante – bet bus gatvelė, kai takai susijungs. Dirbame visoje Lietuvoje, tad esame padarę labai daug smulkių projektėlių, tokių kaip mokyklos aktų salė ar sutvarkytas vidinis kiemelis...

– Paskutinis klausimas: kada save, savo ateitį pamatėte būtent šioje sferoje? 

– Taip, čia pagrindinis klausimas: „Kodėl ne kaip mama?“ (juokiasi – aut. past.). Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad galėčiau dirbti tokį darbą, nors loginio mąstymo man tikrai netrūksta, mėgstu kalbėti tiesiai ir be užuolankų ir gyvenime neatidėlioju priimti sprendimų. Visgi save gal labiau būčiau įsivaizdavusi kaip kraštovaizdžio specialistę ar sklypo plano projektuotoją, bet, kaip minėjau, tiesiog taip susiklostė gyvenimas.

– Dėkoju už pokalbį.