Roges ruoškite vasarą: stiprinti imunitetą šaltajam sezonui pradėkite jau dabar (0)

Nors vasaros pabaiga ir rudens pradžia įprastai dar lepina šiltais orais, vidinis organizmo termometras jau pamažu ruošiasi šiltesniems drabužiams, gausiam lietui ir peršalimo sezonui. Tam, kad imunitetas būtų pakankamai stiprus atlaikant virusus ir bakterijas, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė pataria susirūpinti jo puoselėjimu jau dabar. 

Kam mums reikalingi antioksidantai?

Daugelis žino, kad stiprūs antioksidantai, tokie kaip vitaminai A, C, E, taip pat kofermentas Q10, cinkas, selenas ar resveratrolis, yra reikalingi imuniteto apsaugai palaikyti. Tačiau kokią naudą iš tiesų gali suteikti tinkamas jų kiekis organizme – dažnas nė nesusimąsto. Vaistininkė I. Sauserytė paaiškina, kad pagrindinis antioksidantų vaidmuo yra apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamos žalos ir sulėtinti senėjimo procesus.

„Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, sukeliančios oksidacinį stresą organizme, o pastarasis – laikomas viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų bei spartaus amžėjimo priežasčių. Su laisvaisiais radikalais susiduriame persikaitindami saulėje, vartodami nikotino produktus, alkoholį, išgyvendami stresą bei paprasčiausiai per oro taršą. Tam, kad organizmas suvaldytų laisvuosius radikalus, jam reikia tinkamo kiekio antioksidantų. Pastarieji padeda įveiklina organizmo gebėjimą apsiginti nuo oksidacinio streso ar atitaisyti jo daromą žalą“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė.

Žuvų taukai ir omega-3 riebiosios rūgštys

Anot I. Sauserytės, žuvų taukai ir juose esančios omega-3 riebiosios rūgštys dažniausiai siejamos su širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Tačiau tyrimai rodo, kad omega-3 taip pat gali veikti priešuždegimiškai, prisidėti prie stipresnio imuniteto, smegenų funkcijų pagerinimo.

„Žmogus turėtų suvalgyti bent du riebios žuvies, pavyzdžiui, lašišos, tuno, silkės ar sardinės, patiekalus per savaitę, kad gautų rekomenduojamą kiekį omega-3 riebiųjų rūgščių. Deja, ne visiems pavyksta laikytis tokio valgiaraščio, tad neretai atsigręžiama į žuvų taukų ar išgrynintus omega-3 riebiųjų rūgščių maisto papildus“, – sako vaistininkė.

Renkantis iš daugybės skirtingų maisto papildų, ji pataria atsižvelgti į keletą aspektų. Labai svarbu, kad kasdienė omega-3 dozė nebūtų mažesnė nei 500 mg, taip pat ant papildo pakuotės turėtų būti nurodyta, kiek EPA ir DHA rūgščių bei kitų priedų yra sudėtyje. Patartina žuvų taukus rinktis be dažiklių ar nežinomų priemaišų.

Vitaminas D – ne tik nuotaikai ir kaulams

Nors dažniausiai vitaminas D yra siejamas su geresne nuotaika ir stipriais kaulais, iš tiesų jis taip pat dalyvauja hormonų bei nervų sistemos veikloje, padeda užtikrinti tinkamas raumenų funkcijas ir lytinės sistemos veiklą, daro nemenką įtaką imuninės organizmo apsaugos formavimui bei išsaugojimui.

„Nors daugelis galvoja, kad vasarą su saule gauname pakankamą vitamino D kiekį, verta pastebėti, kad Lietuvoje turime gana mažai saulėtų dienų, o ir pats vitaminas D gaminasi tik tada, jei ant odos nebūna jokių papildomų priemonių. Tai reiškia, kad jei norime sumažinti odos vėžio riziką ir naudojame SPF priemones, oda nepagamina vitamino D. Kadangi vitamino D deficitas yra gana opi problema, nemažai žmonių atsigręžia į maisto papildų teikiamą naudą, kadangi juos galima vartoti pagal poreikį ir skirtingomis formomis: tabletėmis, kapsulėmis, aliejiniais lašeliais, tirpiomis granulėmis, net purškikliais“, – patarimais dalijasi vaistininkė.

Ji priduria, kad vartojant maisto papildus visada svarbu atkreipti dėmesį, kaip į juos reaguoja organizmas. Pavyzdžiui, vartojant vitaminą C nevalgius, kai kuriems žmonėms gali padidėti skrandžio rūgštingumas, tad tokiu atveju geriau prieš tai užkąsti. Vitaminas D ir žuvų taukai yra tirpūs riebaluose, tad tokius maisto papildus vaistininkė rekomenduoja vartoti valgio metu arba po jo, o vitaminą E patariama vartoti prieš einant miegoti.