Rokiškio autobusų parko direktorius: korona virusas užgesino šviesą tunelio gale (7)
Publikuota: 2020-04-23
Kategorija:
Verslas
UAB „Rokiškio autobusų parko“ direktorius Virginijus Matulka neslepia: titaniškas pastangas pastatyti įmonę ant kojų niekais pavertė koronaviruso epidemija. Stovi garažuose visi tarpmiestiniai autobusai, o priemiestiniuose maršrutuose surenkamus pinigus derėtų labiau vadinti arbatpinigiais, nei pajamomis.
Didieji važiuoja
Praėjusią savaitę didieji šalies autobusų parkai: „Kautra“, „Toks“ ir kiti ėmė svarstyti galimybes atnaujinti susisiekimą tarpmiestiniais maršrutais. Tokio susisiekimo nebuvo nutraukęs Klaipėdos autobusų parkas. O iš nutraukusiųjų pirmoji atnaujinti nusprendė „Kautra“. Jos autobusai jau rieda šalies kelias, tačiau kol kas tik iki didmiesčių. Atokesnių rajonų, tokių kaip Rokiškis, kol kas tarpmiestinio susisiekimo autobusais galimybės neturi. Kada planuojama ją atnaujinti?
UAB „Rokiškio autobusų parko“ vadovas atviras: bent iki gegužės vidurio tokios galimybės tikrai nebus. Mat kol kas nėra ir tokio poreikio. „O kas važiuos tais autobusais? Mūsų keleivių dauguma buvo studentai ir žmonės, važiuojantys į gydymo įstaigas. Kol kas studentai sėdi namuose ir mokosi nuotoliniu būdu. Didmiesčių klinikose atšauktos planinės operacijos, konsultacijos. Taigi, ir važiuoti tais autobusais dabar nebūtų kam. O tikėtis, kad žmogus keliaus pasigrožėti Vilniumi ar Kaunu, kai net kavos išgerti ten nėra kur, nekalbant apie neveikiančius muziejus, pramogų įstaigas, koncertus, manau neverta“, – kalbėjo pašnekovas.
Blogos tendencijos buvo matyti jau kovo pradžioje: iš reiso į Vilnių ar Kauną autobuso vairuotojas atveždavo, pasak V. Matulkos, po 20-30 Eur už bilietus. Kolegoms pasitaikė, kad į atokesnį rajoną autobusas apskritai parvažiuodavo tuščias. Kai vien tik kuro į autobuso baką reikia įpilti daugiau nei 80 l. Taigi, pajamos už bilietus nepadengdavo nė pusės kuro išlaidų. O kur dar vairuotojo atlyginimas, autobuso draudimas, detalių amortizacija ir kitos sąnaudos?
Paleisti autobusą į Vilnių ar Kauną kainuoja nemažai. Tačiau važiuojančiųjų, kaip prognozuoja V. Matulka, pirmąjį mėnesį-pusantro nebūtų daug.
Kokia situacija pas rokiškėnų kolegas? „Antradienį buvo surengta „Linavos“ vaizdo konferencija šiuo klausimu. „Kautros“ atstovai pasakojo, kad situacija įdomi: kartais važiuoja pilnas, kartais – visiškai tuščias autobusas. Dienos pajamos sumažėjo dviem trečdaliais. Netgi labai pelningais trumpais maršrutais, tokiais kaip Jonava – Kaunas, ir tai keleivių ženkliai sumažėję. O juk iš Jonavos daugybė žmonių važiuoja dirbti į Kauną. Nebeskraidant keleiviniams lėktuvams, sumažėjo keleivių ir į Karmėlavą“, – pasakojo V. Matulka. Pasak jo, didžiųjų autobusų parkų iždą gana ženkliai papildo ir teikiama siuntų pervežimo paslauga.
Ir rokiškėnų pajamas gerai papildydavo jonaviškiai, važiuojantys į Kauną ir iš jo. Tačiau dabar tikėtis, kad atnaujinus maršrutus, bus pasiektas apčiuopiamas pelnas, neverta. Nes, pasak V. Matulkos, net ir gerais laikais, daugelio tarpmiestinių maršrutų balansavo ant nulinio pelningumo ribos, tik kai kurie buvo neženkliai pelningi.
Priemiestiniai – už arbatpinigius
Ne ką geresnė situacija ir su priemiesčio maršrutais. Stabdyti jų „Rokiškio autobusų parkas“ negali: įmonė privalo užtikrinti susisiekimą rajono ribose. Tačiau jei kasdien į reisus išvyksta kokie 6 autobusai, tai jie, pasak vadovo, parveža 20-30 Eur už bilietus. Padalinus dienos uždarbį, išeitų kokie 5 Eur autobusui. Kitaip sakant, tai ne pajamos, o arbatpinigiai.
Kiek didesnio dėmesio susilaukė atnaujinti maršrutai į sodus ir Kalneliškių kapines. „Apie pelną ir pajamas negalvojome. Atsižvelgėme į žmonių poreikius. Kiek gi jie gali sėdėti uždaryti namuose. O soduose bent grynu oru pakvėpuos, gamta, gėlėmis pasidžiaugs“, – sakė V. Matulka.
Darbuotojai – į prastovas
Paklaustas apie parko finansinę situaciją, vadovas griebiasi už galvos. „Naktimis nebemiegu“, – prisipažino jis. Nemiegoti yra dėl ko: priemiestiniai maršrutai nuostolingi visiškai. Jų vairuotojai išleisti į dalines prastovas. Tarpmiestinių autobusų vairuotojams – 100 proc. prastova. „Už prastovą 90 proc. užmokesčio dengtų valstybė, o mums reiktų mokėti 10 proc. Bet ir tuos 10 proc. reikia iš kažkur paimti. Ypač kai pajamos šitaip nukritę. Neramu ir dėl darbuotojų: lėšas už prastovas valstybė žadėjo pervesti iki šv. Velykų. O pinigų nėra ir šiandien“, – komentavo V. Matulka.
Korona virusas užgesino viltis
Pašnekovui skaudžiausia, kad virusas niekais pavertė visas „Rokiškio autobusų parko“ viltis atsinaujinti. Menka paslaptis: ši bendrovė daugelį metų dirbo nuostolingai. Pernai su didžiausiu triukšmu vargais negalais atsisakius pačių nuostolingiausių maršrutų, nuostolius pavyko sumažinti. „Turėjome viziją, sprendimus, kaip siekti geresnių rezultatų. Atrodė, kad pagaliau pamatėme šviesą tunelio gale. Ir va, korona viruso epidemija ją užgesino“, – prisipažino V. Matulka.
Jei ne epidemija, tai dabar jau visu įkarščiu vyktų pernai pasiteisinusi naujovė: kelionės į Latvijos miestus apsipirkti ar į kultūrinius renginius, šventes, prie jūros. Taip pat ir teikiama autobusų nuomos paslauga ekskursijoms, išvykoms ir pan. Ant plauko pakibo planai ir atnaujinti autobusų parką: įsigyti mažesnių, ekonomiškesnių, naujesnių autobusų.
Rekomenduojami video
Penktadienį baigiasi žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Anot ministerijos, remiantis ketvirtadienio duomenimis, šiemet dar nepasiekta pernykščio paraiškų skaičiaus – trūksta apie 13 tūkst., arba 12,17 proc. pa
2026-06-12
Antradienį pasibaigė paramos kvietimas gyventojams, jau įsirengusiems saulės elektrines. Iš viso gauta daugiau kaip 11 tūkst. paraiškų, o visos kvietimui skirtos lėšos – 13 mln. eurų – rezervuotos per pirmąją dieną, pranešė Aplinkos projekt
2026-06-10
Sezoniniai darbai ūkyje: ką reikia žinoti dirbantiems ir samdantiems darbuotojus pagal paslaugų kvitus
(0)
Prasidėjus sezoninių darbų laikotarpiui, dalis žmonių renkasi trumpalaikius darbus žemės ūkyje ar miškininkystėje. Tokiais atvejais dažnai naudojami paslaugų kvitai – supaprastinta atsiskaitymo forma, taikoma laikiniems, vienkartiniams darbams, kuriems nereikia specialios kvalifikacijos
2026-06-02
Bendrovės ELTA pajamos per metus išaugo 21 proc.: 2025 m. jos siekė 1,2 mln. eurų, kai, palyginimui, 2024 m. pajamos buvo 998 tūkst. eurų. ELTA EBITDA 2025 m. buvo 4459 eurai, kai pernai šis rodiklis buvo neigiamas, – 184 tūkst. eurų.
ELTA bendrasis pelnas 2025 m. bu
2026-05-28
Baltijos šalių žiniasklaidos grupei „Ekspress Grupp“ priklausančios bendrovės „Delfi“ pajamos 2025 m. siekė 20,9 mln. eurų, tai yra, per metus išaugo 21 proc. Bendrovės EBITDA 2025 m. buvo 2,54 mln. eurų, 16 proc. mažiau nei 2024 m. Mažėjusį pelningumą lėmė
2026-05-28
