Jie nesustojo, nes nepavargo: KASP Rokiškio kuopa vėl perdavė nemenką paramą Ukrainai (0)

Pasauliui laukiant Kalėdų, ne visų mintys sukasi tik apie šventes. Išlikimo karą daugiau nei tūkstantį dienų kariaujanti ukrainiečių tauta nepailso ne tik kovoti, bet ir viltis kitų pagalbos, paramos, palaikymo, nors gyvenimui skubant į priekį, viso to sulaukia vis mažiau...

Kartu nuo pradžių

Tik ne iš Rokiškio. Prasidėjęs Ukrainos ir Rusijos karas šokiravo pasaulį, tačiau baigiantis tretiesiems konflikto metams, dalis visuomenės, panašu, „susigyveno“ su tuo ir jei ne visai pamiršo, tačiau į viską reaguoja kur kas ramiau ir šalčiau.

Visai kitomis akimis į situaciją žiūri kariškiai, kurie supranta, kad negalima susigyventi su karu, įprasti prie skriejančių bombų ir kaukiančių oro pavojaus sirenų. Kurie žino, jog siekiant pergalės, svarbus kiekvieno indėlis.

Būtent tokių minčių lydimi Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Rokiškio 506-osios pėstininkų kuopos nariai kasmet renka piniginę paramą, skirtą ukrainiečių kariams. Pernai, likus vos keletui dienų iki Kalėdų, kopoje buvo surengtos išgyvenimo žvakių dirbtuvės ir aukcionas visuomenei. Surinktas lėšas – pusketvirto tūkstančio eurų – rokiškėnai pervedė į Šarūno Jasiukevičiaus, žinomo laidos „Praeities žvalgas“ vedėjo amplua, administruojamą VšĮ „Media Lab“, kurie gabena paramą kariams į frontą.

Renkasi kam skirti

Šiais metais prieš Kalėdas kuopa veikė tyliai: iš beveik 80-imt narių vienijančios grupės surinko 1 tūkst. 700 eurų, kuriuos jau perdavė sekmadienį į svečius atvykusiam aktyviam Ukrainos rėmėjui Valdui Bartkevičiui ir jo organizacijai VšĮ „Tarptautinis Ukrainos draugų fondas“ (sąsk. LT33 7300 0101 7561 6216).

Pasak kuopos seržanto Manto Griškevičiaus, jie nusprendė remti tas organizacijas, kurių žmonės patys veža paramą į frontą ir tiesiogiai ją perduoda, bendrauja su Ukrainos kariais.

„Didelėse akcijoje tavo pinigai nueina nežinia kam. Nebūkim naivūs – kažkokią dalį pasiima rinkodaros, komercijos, vadyba. O mes norime grįžtamojo ryšio. Tikrai ne asmeninės padėkos, bet bent nuotraukos, kad mūsų parama yra dalis konkrečiam pulkui taip reikalingo automobilio, drono ar pan. Nenuvertinant kitų akcijų, tačiau pirštinių ir šalikų kariams seniai nebereikia...“, – apie rimtus sprendimus kalbėjo seržantas.

Laukia savo laiko

Pasmalsavus, kodėl šį kartą akcija vyko tik kuopos viduje, M. Griškevičius žadėjo kitą mėnesį pakviesti ir visuomenę: „Tikrai matosi visuomenės nuovargis. Karas jau daugeliui tampa norma iki kažkokio išskirtinio sukrėtimo. Bet taip būti negali. Bandysime pažadinti rokiškėnus, visgi šiemet sutarėm kažką didesnio daryti sausio mėn. Dabar mūsų kvietimas „prasmegtų“ kitų kvietimų, akcijų ir paramų, o svarbiausia – švenčių reikaluose“.

Belaukiant svečio, seržantas dar spėjo išduoti, kad planuojamai akcijai turi užsibrėžę tam tikrą tikslą ir stengsis jį įgyvendinti.

Kvietė „įpūsti“ dvasios

Anot M. Griškevičiaus, V. Bartkevičius į Rokiškį atvyko tarpininkaujant vienam vietos gyventojui (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.), kad su kariais pasidalintų tikromis istorijomis iš savo kelionių, fronto: „Turime savo draugų rate žmogų, kuris tiesiogiai bendrauja su V. Bartkevičiumi ir pagalvojom – kodėl nepasinaudojus galimybe tiesiogiai su juo pasikalbėti? Kad viską išgirstume iš pirmų lūpų, be pagražinimų. Mūsų kuopa šiuo metu yra labai atsinaujinusi, atėjo nemažai jaunimo, kuriems reikia papasakoti realią situaciją, o ne tai, ką kas kažkur kalba“.

Nors sekmadienį kuopa buvo po intensyvių pratybų ir mažai pailsėję, tačiau aktyvisto pasakojimų klausė su didžiuliu susidomėjimu ir nevengė užduoti įvairių, net ir provokuojančių, klausimų.

Labai atviri liudijimai

Aktyvus Ukrainos rėmėjas, visuomenininkas V. Bartkevičius garsėja itin atvirais savo pasisakymais ir, neretai, veiksmais. Todėl ir pokalbis su rokiškėnais buvo be paslapčių: apie, svečio nuomone, neišvengiamą karą, apie karių kasdienybę ir gyvenimo sąlygas karo fronte, kur kartu su Ukrainos gynėjais gyvena net nesislapstantys kolaborantai, kai kariams tenka išbūti 4-5 paras be maisto, vandens, dušo.

Aštraus žodžio kišenėje neieškantis svečias atskleidė, kad nuvykus į frontą susitikimai su kariais vyksta vos 10-15 min., nes priešas per tą laiką jau atsiunčia dovanų – droną.

Į Ukrainą nuolat vykstantis V. Bartkevičius akcentavo, kad kariams Ukrainoje dabar labiausiai reikia transporto priemonių: „Pikapai yra patys svarbiausi kare. Kai toks oras, žemė išskydusi, šarvuočiai, nors ir ne vikšriniai, bet nepatenka į pafrontę. Tik pikapai ir visureigiai yra logistikos pagrindinė grandis: geriausiai ir greičiausiai gali privežti amunicijos, maisto, evakuoti žmones“.

Daugiau nei valandą trukusiame susitikime aktyvistas kalbėjo apie karą kenčiančioje šalyje gyvenančius žmones, kurie stengiasi eliminuoti šią mintį iš galvos ir gyventi kiek įmanoma įprastą gyvenimą: net ir kaukiant oro pavojaus sirenoms jie geria kavinėje kavą, apie nykstančias patriotines nuotaikas – jei prieš porą metų Kijeve buvo gausu patriotiniais šūkiais, brigadų pavadinimais ir vėliavomis padabintų automobilių, dabar to jau nebėra.

O skatindamas lietuvius neužmiršti, kas vyksta kaimyninėje šalyje, V. Bartkevičius pabrėžė, kad imperijos klesti tik dėl galimybės augti: „Rusai visada kalba, kad mes – jos dalis. Nereikia būti naiviems, kad karas mūsų nepalies. Karo žmonijai nepavyko išvengti, nes karas tai – resursai. Tik laiko klausimas, kada jis prasidės. Kai kur jis jau vyksta. Rusijos nesustabdė Ukrainos pasirašytas Budapešto memorandumas. Kad mes esame NATO turės jiems įtakos..?“.